Jump to content

Tedis_Ted

Narys
  • Pranešimai

    5.239
  • Užsiregistravo

  • Paskutinis apsilankymas

  • Laimėtos dienos

    3

Viskas, kas paskelbta nario Tedis_Ted

  1. Tas.

    Draugai. Žodis, kuris ryškiausiai šviečia mūsų gyvenimuose. Dažniausiai kartojamas, jog be draugų, būsi niekas. Būsi vienišas, nerasi savo kelio, neprasimuši gyvenime, netobulėsi, eisi tik į dugną. Nors žinoma, jeigu tik atrasi iš tiesų tuos tikriuosius draugus, dėl kurių norėsi gyventi kiekvieną dieną, manau tai yra didžiausia sėkmė, laimė ir džiaugsmas, kurį reikėtų vertinti, nors šiuolaikiniam gyvenime, tokių... rasti, tas pats kas ieškoti antros pusės, kuriai nereikėtų Tavęs dėl tam tikrų dalykų, o ne tikros meilės ; Tas, kuris nuo vaikystės matydavo daugybę vaikų, paauglių, suaugusių žmonių, kurie išeidavo į lauką, pažaisti kartu, nes tai būdavo tikra, nuoširdu ir linksma praleisti vakarą, kai dar nebūdavo to interneto, žaidimų, kur būtum įsikabinęs į tai dieną, naktį... Tas, kuris matydavo kurie iš tiesų džiaugiasi būdami kartu, su daugybę žmonių, tų vadinamų draugų, leisdami laiką kiekvieną dieną, žaisdami, bėgiodami, kalbėdami, būdami visi kartu. Tas, kuris net vaikystėje buvo prieš, visiems tiems draugams einant su laiku, nes suprasdavau, kad einant laikui - jie nebus tie, kurie padės man, eis kartu mano gyvenime. Matydamas, kaip visi auga, kaip vieni atsiriboja, vieni rūko, kiti pradeda gerti, kitiems rodos jau vienodai kas Tu, kiti vis dar stengiasi pasikviesti į lauką, kad bent būtų kažkas ir galėtum kažką nuveikti. Tas, kuris būdamas paprastas, bet ne tobulas. Tas, kuris vengė jų, sėdėdavo namie, rašydavo, žaisdavo, užuot nuo ryto būdavo su jais, bet vis tiek iki šiandienos myliu tuos laikus, kuriuos praleidom, nes tai buvo tikra vaikystė, ko šiuolaikiniai vaikai tikriausiai nepatirs. Tas, kuris girdėdavo, kai net ir tie, kuriuos vadindavome kiemo draugais, kiemo kaimynais, ir vis tiek matydavai, kai už akių yra įžeidinėjimas asmuo už paprastus dalykus, bet vis tiek yra kviečiamas pasibūt, kalbama, juokiamasi jog niekas nebuvo pasakyta, viskas yra normaliai ir turėtų mus gerbti, nes kviečia, būnam kartu, žaidžiam. Rodos niekada nemokėdavom pasakyti kažką neigiamo žmogui į akis, kad galbūt susiimtų, arba tiesiog žinotų ką apie jį manom, bet niekas neišdrįstų, nes visi bijo būti kritikuojami atgal, todėl tai reiškia mintyse arba kai jo aplinkui nėra. Tas, kuris elgdavosi lygiai taip pat. Nors ir turiu pagarbos kiekvienam, kuris yra susipažinęs su manimi, bendravęs, praleidęs savo laiko ir išklausė mane, visada gerbiau ir vertinau tą žmogų, bet jeigu kažkas užvažiuodavo kai jo nėra šalia, rodos visi pradedam maždaug pritarti, jog taip, tikrai, rimtai, toks anoks, bet niekas neužstoja to žmogaus, net ir tie, kurie iš tiesų būna su juo kiekvieną dieną, galbūt gyvena tam pačiam bute, name, bet tik prisideda prie to, nes bijo, kad bus užpulti jeigu apgins tą asmenį, iš kurio yra įžeidinėjama. Ir žinoma, mano mintys eina į priekį jau nuo mažens ties šituo, nes žinau, kad visi ir ant manęs važiavo, koks aš toks, anoks, ypač paauglystės laikotarpį, kai rodos tik gėriau, buvau su aplinkiniais, kavenskais, kurie taip pat kvietė, buvo su manim, kad tik pagert ir pasibūt. Galbūt ir matė mane kitokį, galbūt išskirtinį kažkuo, bet vis tiek buvo dėl naudos. Tas, kuris girtas praėjo neatpažintas, o kai visi buvom rate, kalbėjo apie jį, koks jis buvo - toks ir anoks, bet nežinojo, kad ten buvau aš. Ir tas jausmas keistas, kai supranti, kad žmonės važiuoja, įžeidinėja Tave, bet vis tiek yra su Tavimi, dėl kažkokių priežasčių, bet ne dėl ateities, užstojimo, iš tiesų norėjimo būti su Tavimi, nes esi toks vienintelis. Todėl didelė vertybė, iš tiesų kažką vadinti draugu, pasitikėti, išsipasakoti jam ir pasikliauti, nes kiekvienas gali išklausyti, bet ne kiekvienas gali laikyti paslaptį, užtarti Tave, padėti ir būti su Tavimi, užuot nusijuokęs ir pasakęs kitiems. Iki šios dienos, teisiu save, kad nepasakiau visiems ką jaučiu, kiek jie man daug reiškė, o net ir tiems, kuriems pasakiau ar ištariau viduje, sau, sugebu prie kitų, netikrų draugų vis tiek pritarti jiems ir įžeidinėti dėl tam tikro, net ir smulkiško dalyko. Tas, kuris sakė, kad niekas neturėtų sekti paskui eilinę minią, nes tampame visi tokie patys, nors visi esame išskirtiniai, visiems bandžiau tą pasakyti, parodyti, kad kiekvienas man reiškė daug, nors galbūt ir kiekvienas juokėsi iš manęs, bet vis tiek suteikė laiko man kai tikriausiai man to be galo reikėjo, nes pasimetęs gyvenime buvau visuomet,, bet visuomet sugebėjau praskraidinti dieną kitam, galbūt net ir būdamas ne savimi, nes visada rūpėjo labiau kiti, nei aš pats. Pasaulis keičiasi, vertybės keičiasi, tenka tik susitaikyti, kad geriausias draugas ir pats ištikimiausias kuris ir egzistuos, būsi tik Tu pats, ir išduosi nebent pats savę. Ir net jeigu tai liestų internetinę erdvę, socialinius tinklus, tikrą gyvenimą, kad ir kur Tu draugų surastum, net jeigu ir tai būtų draugė, kuri Tau padėtų, o Tu jai, paskui išduotų, - mano akimis, kad ir kaip tai skaudėtų, sakytų praeik, vis tiek lieku dėkingas kiekvienam, kad sušildė vakarą, galbūt net ir meluodami sakė, kad esu išskirtinis, bet galbūt tą akimirką turėjau kažką, užuot būdamas vienišas ir eidamas mirties keliu. Tas, kuris naktimis galėdavo išeiti pasivaikščioti, apgalvoti apie visus ir visą visumą, kaltinti save dėl padarytų smulkių klaidų, drovaus elgesio ar tiesiog.. pasisakymo iš širdies, užuot nutylėjus, kad kažko nesugadint. Bet rodos, kad net ir galiausiai - liksiu vienas, nes niekas nesupras manęs, mano minčių, situacijų ir mano tikslo ir kaip myliu kiekvieną, kuris yra su manimi, bet jie vis tiek pasirenka kitą, o aš - kaip šiukšlė, paskutinė eilutė sakinyje, būdamas tas - kuris visada išliks savimi, o Jūs, galit sekt ir klausyt pagal kitus nebandę suprast ir sužinot ką žmogus iš tiesų patyręs, nuveikęs, jaučia , kuria, sielvartauja ar mirša. Kiekvienas turėsim giliai tokių paslapčių, kurios gali taip traumuot ar žemint, kad galbūt net bandysim išliet tą ant kitų, kad tik pasijaust savyje pačiu. Įsivaizduok būt tuo, kuris nesvarbu kuriame krašte be gyventu, pavojingiausiam ar nuobodžiausiam, visur atrasi tokio grožio, kurio nepamatys kitas. Lyg būtum įvertintas vieno žmogaus teigiamai, kai visi likusieji įžeistų, nes Tavęs nesupranta. Lyg būtum tas, kuris naktį vaikšto ir žiūri į žvaigdžęs ir sutinki tokią dar vieną, panašią, nuostabią ir nurautą, kaip Tu. Ir.. slenkant naktim, kaip ir krentam žvaigždėm, supranti kiek daug viskas susidelioja į visumą, į vieną vietą, bet patys to nesuprantam. Ir kiek kliūčių atsiranda, kai vieną kartą pagalvoji apie save o ne apie kitą, gali ją prarasti kito, ir ta rutina gali kartotis ir kartotis, gali vis prarasti ir pasimesti pasitikėdamas niekuo, nes pasitikėdamas vienu asmeniu, gali prarasti abu, kuriais pasitikėjai. Tas, kuris čia atrado gyvybę, atvėręs širdį ir džiaugsmą šimtams, tiek atvirai, tiek privačiai, padėjęs nuo savižudybių, padėjęs nuo antrų pusių, depresijos, pasimetimo, tikslo ir siekių, nuo tų, kurie netikėjo iki tų, kurie giliai širdyje kažką pozityvaus laikė, bet nieko nesakė ir nesakys. Tas, kuris pamilo ne kartą ir du, kuris liko įskaudintas ne kartą ir du, kuris prarado ne kartą ir du, pasimetė, neteko, pamiršo, bijojo, nežinojo ką atsakyt ir užsidaręs kovojo su savo problemis, jaučiu visišką slėgį, kai net atiduodamas metus, keletą, tiki kitu, bet ne tuo, kuris pasakė kiek daug atiduotų, kad tik pasijaustu laimingesniu. Lyg, gyventume pasaulyje, kai tavo paties balsas nėra tvirčiausias kitam asmeniui, nes pasitikėjimas ir vertybės tampa centimentalus dalykas kovot iki pat galo nepasaint ką pasakytų kitas žmogus, draugai kurie galbūt visa galva yra aukštesni už Tave, ir pasiduoda šlovei užuot nepasidavę dėl tikros draugystės ir meilės, kuri suvienija mus visus. Gyvenam keistam pasaulėly, kuriame bijome aplinkinių, ignoruojam tikruosius ir patys tampame sau svetimos, vaikščiojančios asmenybės. Būk tas, kuris keičia o ne verčia. Visų protas kitoks, visa aplinka kala mums vieną, kai.. galbūt vieno akys atmerktos labiau nei jų. Mąsto kitaip ir nori pasirinkt kitą kelią nei yra verčiamas rinktis pagal juos, o ne Tave.
  2. G kelionė

    " Wake up at 1PM, have a coffee - begin to feel depressed whole day, - repeat ". When life feels like it doesn't mean anything to you. Darai kiekvieną dieną tą patį, grįžti prie to pačio ir nieko nekeiti, net ir manydamas, kad reikia kažką keist, Tu to nedarai, o tiesiog suki tą pačią rutiną kuri Tave ėda kiekvieną mielą dieną. Turiu tiek daug klausimų, iš kurių Tavo atsakymų galėčiau pasakyti kur yra bėda ir ką turėtum keisti. Bet iš kitos pusės, turi pats daryti kažką, užuot klausęs kažko, skaitydamas kažkieno žodžių, sakinių, frazių ir bandydamas prie to prisitaikyt. Duosiu Tau tik tiek - kad ir kiek bandžiau minimaliai Tave skatinti nepasiduoti ir siekti savo svajonių, tikslo ir įrodyti, kad nesi toks, kurį žmonės Tave laiko, įrodei. Bet, žaisdamas čia, nematau Tavęs tobulėjant į geresnę asmenybę. Pats žinai kur egzistuoji, pats žinai ko tikėtis ir kas niekada nepasikeis, bet vis tiek darai tai, ko bijai atsisakyt ir pakeist. Kaip ir daugelis iš mūsų, kaip ir aš dabar, užeidamas dieną, naktį, pažiūrėdamas ar kažkas parašė blogą, ar kažkas pasirodė ar pasakė kažką įdomaus, nors turėčiau jau nieko nebesakyt ir nebegrįžt į tai, kas tiesiog kaupiasi į didžiausią negatyvo rutulį, kuriame nėra pozityvumą ir tikslo. Tikslas tik toks - pasipelnyti, gauti dėmesio - repeat if possible. Even till this day, yra čia sėdinti asmenybė, su pareigomis mano dėka ir po visko iškeisti sugeba mane į pareigas, ir net pasisveikinti negali per pusę metų. Atsakyk man, kur čia judėjimas gyvenime, tobulėjimas ir priežastis fokusuotis ties žaidimu o ne žmogumi, kuris padėjo ir buvo šalia daugybę metų. O ir pats atsakei sau į patį sampą ir jo esmę kodėl dabar esi ir būsi čia, nepaisant kiek kiekvieną dieną išliesi pykčio, supyksi ant žaidėjo, žaidėjų ir tai nuves iki konfliktų, kurie Tau neduos ramybės valandą, kelias, galbūt ir naktį ir mąstysi ką atsakyt, ką jis atsakys, ką padarys ir ką teks padaryti Tau. Spaudimas, depresija, galvos sukimas ką pakeist, padaryt, pasakyt, nesakyt, sukurt, nekurt, susigrąžint, netekt, surast, atrast, pamiršt, atgaivint - milijonas smulkmenų, kurios griauž Tavo smegenis ten, kur jų net neturėtum leist ir pats tą žinai, bet vis tiek leidi pačiam sau ją teršt. Ir būtent ties čia pasakysiu Tau, kad neišbandei visko. Neišbandei palikt tai kas yra " toxic ", nebandei pamiršt visiškai visko kas yra bloga ir pereit ten, kur yra šviesiau ir ramiau, nebent bandydamas vis tiek nori dėmesio ir aukštumų užuot būt paprastu atriedančiu keleiviu, kuris atvyks bet bus tiesiog skaičius ir niekas daugiau, apie kurį šnekės ir darys ką norės. Jeigu kalbam apie patį " LMG " ir jo dalį, taip pat nebandei visko ir aš Tau tą garantuoju. Nebandei apskritai su manimi kalbėtis apie viską, ką kalbėjom anksčiau ir ką turi pasakyti. Tik atėjus, pažaidėm, užuot pakalbėję apie gyvenimą ir kaip laikomės. Užuot pakalbėję apie sveikatą ir džiaugsmą tiesiog kelias valandas " pratiltinom " pralaimėdami matchus, žaidimus o laimėję pasijaučiam geriau padarydami kažką ten, kur yra nieko verta, nebent tiems, kurie žaidė šalia ir padarei jiems įspūdį. O aš, vieta tų asmenybių, kuri tiesiog atsirado, pasisveikino, sutiko pasibūt su asmenybėm, kurie pabuvo su manimi, bet viskas ties tuo ir pasibaigė - veiksmais, kurių norėjo kažkas ( pažaist ), bet nepadaryt, nuveikt kažko rimtesnio, pakalbėt apie rimtesnius dalykus. Lyg būtume užsiblokavę ties bijojimu kalbėti apie rimtus dalykus, save, kitus, svarbą ir ramybę ateityje, bet tiesiog sėdim ties ta pačia vieta, ( verkiat, stumiat, pykstat, keikiat ) žmones, kurie padaro kažką to, ko Tu(Jūs) nemėgstat [In:Game]. Tad, būk atviras sau, atsakydamas iš kur ateina depresija, iš kur ateina pyktis, iš kur atsiranda nenorėjimas veikt visiškai nieko, bet tiesiog grįžt į tą pačią rutiną, daryt visiškai tą patį, ir viską užbaigt ties kažkieno įžeidimais, papeikimais, pykčiais, keiksmais, išeit pažaist kažką kitą ir eit miegot, o ne padarus kažką gero, gražaus nors ir ne gyvenime, bet aplinkiniams, užuot pykstanti, atrask kažką pozityvaus arba pasimokyk iš konfliktų, užuot būnant kokiais racistais, pykčiurnom ir tiesiog žaudytis atgal lyg būtumėte maži vaikai nežinodami atsakymo į tai, kodėl iš viso teko pradėti kažką. Ir tai vyksta tikriausiai kiekvieną mielą dieną ir jeigu užbaigiat, atsiranda kitas ir kita istorija. Neleisk, kad kažkokios trumpalaikės atostogos leistų Tavo mintimis galvoti, kad šitaip pailsėsi, jeigu dabar turėsi tiesiog didesnį laiko tarpą žaisti ir didesnį laiko tarpą pykti, daryti blogas išvadas ir nerasti gerumo savyje. Mąstyk, lyg kiekviena diena būtų ta pati, atostogos ar ne, savaitgalis ar darbo diena, vis tiek praktiškai praveiki tą patį ir didžiausia Tavo dalis sakysiu, kad yra pareigos. Tad, jeigu Tau jos iki dabar taip rūpi, kaip anksčiau, kad minėjai, jog nori to, ano - neaiškinsiu ką daryt ir ką pamiršt, bet.. manau pats supranti kur linkiu - fokusuokis ties savimi ir savo sveikata, užuot išliejęs viską ant kitų ir sau nepalieki nieko, lyg pozityvumo nėra niekur ( jo niekad nerasi jei neturėsi jo savyje ). Neleisk manyti sau, kad nori senojo savęs. Čia tas pats, kas sakyti, jog nori savo ex, nori tos pačios meilės, šiltų žinučių, apkabinimų, bučinių ko nebėra dabar. Čia tas pats, kas sakyti, jog noriu būti vaikas ir nieko neveikti, užuot dabar sukus galvą apie gyvenimą ir būti depresiniu ir liūdnu. Tobulėk gyvendamas ir augdamas, o ne galvodamas, kad nori būti senasis Tu. Niekada negrįši atgal, taip tik krisi į dugną ir jausiesi žemai, nes bandysi iš savęs spausti tai, ko galbūt niekada negrąžinsi. Tad, geriau mažink sąrašą kuris skleidžia negatyvą, skausmą, liūdesį, pyktį, nerimą, meilės daužymą ir supratimą, kad esi niekas. Šalink tai, kas liūdina. Šalink tai, kas nepatinka ir jautiesi uždarytas. Žinau, kad daug ko neatsisakysi, nes tiesiog negalėsi ir nenorėsi ir būsi užstrigęs ties tam tikrais dalykais, bet bent jau visuomet prieš kažką darydamas toliau, net ir kvėpuodamas - pagalvok apie save ir savo būklę, užuot liejęs viską ten, kur neturėtum. Tad, linkiu Tau, ne tik per tas dvi savaitęs apgalvot tai ką darai, kaip kelies, kaip rūpiniesi savimi, bet kiekvieną dieną žiūrėtum, kaip tobulėji, o ne, kaip krenti žemyn ir vis esi toj pačioj duobėj, nežinodamas ką keist, ką daryt ir ką bandyt keist, kad būtų geriau. Vieną dieną viskas pasikeis ir žiūrėsi į viską žymiai kitaip, bet iki tol - tiesiog kvėpuok, daryk ką myli, mylėk tuos, kuriuos myli, bet niekada neužmiršk savęs, nes be savęs, esi niekas šitoje žemelėje. ( Sakiau, kad niekada neberašysiu ir neliesiu, tad prašau, kad ir kiek tikrumo čia yra, priimk tai, kaip atvirumą ir visišką tikrumą ir kažką stipriau, nes nebūčiau nieko rašęs, ypač tokioj būsenoje, ačiū už blogą ir mintis, kitą kartą būk atviresnis man ). She said omg I changed her f*cking life..
  3. Atsakysiu vien dėlto, nes esu pilka, laikina asmenybė, o Tu - skrajosi dar karts nuo karto ir žinau, perskaitysi tai, apgalvosi, pagalvosi, prisiminsi ne tik tai, bet ir viską aplamai, visą aplinką visumą paėmus o ir būsi dėkingas, kad Giedrius manau apsilankė, perskaitė ir nenuėjo, o ir atsakė. Dėl komandos patėkimo - Žinai.. Visiems yra įvairi nuomonė, tikslas, siekis. Čia kaip, tikram gyvenime. Yra tinginiai, yra paprasti žmogeliai, kurie atlieka savo darbą, yra tų, kurie spaudžia būti geresniais įdealais " sau " ir yra tų, kurie.. žino, kad gali žymiai daugiau nei ką turi, mato ir žino, kad viską gali padaryti dar geriau. Nekalbu apie " ego ", manant, kad būsi geresnis už kitą. Nekalbu apie " ego ", kuris iškelia Tave į viršų manant, kad esi geresnis už dabartinį asmenį ir turėtum būti pakeistas. Kalbant apie " Tavo " pradžios komandą era ar dar ankstesnę - visiems buvo saldus noras ten patekti, suprasti, kaip viskas vyksta, būti pirmam, kuris viską išgirst, matys " behind the scenes ", matys visus apkalbinėjimus, pokalbius, darbus, misijas, idėjas ir t.t. O ir svarbiausia, pats.. būsi nebe " narys ", būsi kažkas daugiau, kuris įdės ir savo darbo į kažkur, kažką kas turėtų atnešti naudos. Back then - nesvarbu ką turėsi, visada praktiškai būsi įvertintas, nepaisant visų tų " PM'esų " kai išeidavo vienas, ateidavo kitas, tada ir vėl paimdavo senbuvį ir būdavo tokie.. " uh, ah, oh ". Tikriausiai sutiksi, jog atėjus į " mano " ( komandos patekimo ) era, praktiškai paskutinę, kai dar " kažkas " būdavo dedama(Lukas/Edgaras // eventas, konkursai, pokalbiai, fondai ir pan.), nebūdavo praktiškai visiškai jokios stiprybės tobulėti, nes viskas būdavo žiūrima pro pirštus. Nežinau, kiek Tu žinai " behind the scenes ", kiek bandžiau daryt, įdėt, rašyt už visus, įkvėpt ne tik komandos narius, bet ir paprastus žaidėjus o ir tuos pačius žaidėjus, kurie bandydavo patekt į IV, bet manydavo, kad " korupcija " ir panašiai. O ir esi vienas tų, Nagli, kurį bandžiau įkvėpt, paliest, ne tik žodžiais, idėjomis, bet ir tomis pačiomis Tavo idėjomis, siekiais, įkvėpimais ir tuo " noru ", ne tik forume, teamspeak'e, komandos chat'e pabūt, bet ir pačiame žaidime turėti siekių. Sakant, kad.. į komandą einant, nereikėtų " apsiimt, apsikraut, nežiūrėt rimtai o toliau " tarkim " gražiai praleist laiką, tobulėjant savyje ", nežinau. Įsivaizduok tarkim mano progresą, pagalvok ir mintyse atsakyk, ar logiškai viskas veikia tokioje sistemoje. Žaidi 6 metus. Pertraukos, ne pertraukos. Kiekvieną dieną prisijungi, dalyjauvi veiklose, juokauji, bendrauji, pyksties, susitaikai, susirandi naujų draugų, priešų ir viskas taip ratu sukasi. Vieną dieną pagalvoji, kad nori pasiekt tą, gaut aną ( visiems įvairiai ). Aš te norėjau rast įvairių, nuostabių, keistų asmenybių, kurių radau daugybę. Niekada nesiekiau turėti Direktorių, pavaduotoją, nors, kaip vadovas atstočiau viską. Įvykus liūdnais įvykiais, dingau nenorėdamas matyti žmogaus, kurį vadinau draugu, o tas iškeitė mane, kad turėtų " draugę " su kuria " Giedrius " bendravo - juk tai kažkas tokio, huh? Atėjo dieną, kai pagalvojau, kad noriu čia kažką padaryti ir suteikti visiems tai, ko ieškojau ir daviau " tam tikromis " asmenybėmis ( dėmesys, draugystė, meilė, vienybė, draugiškas, etc etc etc ). Gavau komandos " spalvą ", pasiekiau praktiškai visiškos aukštumos ir praktiškai buvau už rangą, kuris nebuvo uždėtas, nes buvome tokioje situacijoje, who.. who gave a sheet, right? Svarbu vykdavo tas, anas per tam tikras šventes, padaryk tą, aną - atlikta, good, we off. Ir žinai... Man, kaip asmeniui, kuris sukontroliuotų viską, suvaldyt bandytų viską, bet svarbiausia, nematyt korupcijos ir svarbiausia - matyt visus laimingus, mėgautis šitame projekte, turėjau didžiulį norą tiesiog.. atiduot tai, ką kaupiau tyloje. Tyloje padariau tikriausiai didžiausius darbus, apie kuriuos daugelis nežino. And let me mark it - per kelis mėnesius. Man, kuris būdamas drovus, nekalbus, bet širdyje - visiška beprotybė, kvaila, keista asmenybė - atėjau į komandą, nes norėjau kažką atiduoti ir suteikti visiems. Net jeigu ir nuo tokio, kaip Tavęs slėpiau " behind the scenes " stuff, just because - tie patys komandos nariai manęs ten nenorėjo, stūmė už akių, bet kai tekdavo susivienyt arba atėjo " paaukštinimai ", turėjau ir aš balsą, bet net ir tie, kurie varė už akių, duodavau šansą, atidaviau stiprų balsą ir suteikdavom su Luku tas pareigas, kodėl? Nes nesu sušikta asmenybė, kuri dėl panelės kovos, pykčių su tuo komandos nariu, sukeršytų viską ir sakyčiau - ne, tegul pasinervina, tegul negauna, nevertas. Perteikiau čia savo tikrąjį aš. Bandydamas vienytį kiekvieną iš Jūsų, tą patį Tave, Julių, kad eitų į prieky, kažką parašytų, atvertų ir išlietų ant balto lapo. Yra žmogus, asmenybė, persona, kuri nuoširdžiai laukia, myli ir gerbia tai ką rašai, mąstai, darai. Ir net būdamas atstūmtas, perskaitytas gaviklis, vis tiek atiduodu pagarbą, kad suteikė laiko man vis dėlto kažkiek ir atidavė smagių valandų, akimirkų, dėl kurių privertė šitą asmenybę nusišypsot, kuri.. visada pagalvodavo apie kitus. Tad.. atsakyk man, Nojau - ar žmogui, kuris yra toks nurautas viduje ir taip myli kiekvieną, turėtų nereikšti savo jausmų ir bandyti mėgautis šiuo žaidimu turint pareigas? Once you become a staff member, you never come back to a regular player - žaidžiant paprastai, nes esi pasiekęs praktiškai viską,lyg būtų paskutinis etapas. Ar ne taip? Galėtum pasakyti ir apie mane tą patį, bet.. aš dar tik buvau pradėjęs, bet gaila, kad turėjau atstovauti visus, daugelis norėjo mane praspirti, ir.. išsaugojęs šimtus, šimtai negalėjo išgelbėti to vieno. ( Vis gi, mano/mūsų pasirinkimas at the end ). Neiškeliant savęs, nežinau ką norėjau tiksliai čia išsakyt, tikriausiai, kad.. tam tikri žmonės, negali tiesiog savanoriaut, turi kažką viduje, kas.. lyg.. pamatytum visumą, įsimylėtum ir.. norėtum jiems viso ko geriausio, sieki jų tikėjimo, loyalumo, meilės, šilumos, drąsos, kad patys jaustūsi neatstumti, mylimi, suprasti, išgirsti.. O ir liečiant pačias " asmenybes ", kai.. iš būnant nieko, ir pasieki tą spalvą, iškart esi mėgamas, nes žino, kad turės lysti į šikną, kad ištrauktų savąją(situacijos - įvairybė, nupiešk jas pats). Kaip kartais pasisuka erdvė, kaip ir tikram gyvenime.. Kaip ratas apsisuka.. Kai kartais visiškai nekenčia būdami prie " savų ", o kai susitinka tos vienišos akys ir to " viercho " akys.. kaip viskas iškart pasikeičia ir supranti, kad.. kaip kartais lengva nupiešt gyvenimą, asmenybes, jų siekius ir požiūrį į Tave, kaip tiesiog.. vaikščiojančią asmenybę, tarp draugų, tarp šeimos narių ir... tarp tiesiog, būnant savęs. ^^ --- Dėl pasisakymo, kad norėtum daug ką čia sugrąžinti, ir.. daug ką nusiųsti Edgariui, tuomet turėtum tuos lapus surinkti ir mesti tiesiai į mane, nes vis gi.. Buvau ta " viltis ", kuri turėjo iš mirštančio vakarėlio, iš ramaus kavos pokalbio, padaryti didžiulį vakrėlį ir sudreminti ir kaimynų kiemus, kurie ir patys norėtų prisijungti. Žinai, norėčiau ir aš daug ką čia sugražinti, prisiminus visiškai viską o dar labiausiai pykina tas, kad turėjau praktiškai progą tą padaryti, galėjau palaukti tik.. savaitę, dvi, kad ir mėnesį, bet būčiau sulipdęs virstančią tvorą, bet.. matyti visus tuos " dviveidžius ", kuriais pasitiki ir.. būni atstūmtas. Pasitikėti dar artimesniais, atsiverti apie savo gyvenimą ir.. matyti, kaip jie atima iš Tavęs tą.. " grobį ", atima... Tavo laimę, džiaugsmą, žmogų, kurį myli ir... netenki jo visam laikui o ir galiausiai kaltina Tave, Tu atsiveri bloge ir jis atsiveria parašęs taip pat, sakydamas, kad gailisi ir nori susitikti, bet pamatęs mane su jos " pažįstama ", negali net labas pasakyti, bet tik paklausti, ar čia iš tiesų tas tikrasis Giedrius, kuris kadaise tokias litanijas paišydavo, kurias paišau ir dabar, šį vakarą, naktį, ne tik dėl savęs, Tavo blogo ir visko, ką dar myliu, nekenčiu mylėdamas ir norėdamas atverti, bet neatveriu o laikau savyje. Gailiuosi, kad palūžau, gailiuosi, kad nusivyliau visata, žmonėmis, " pažįstamais, draugais " ir.. sutripė mano tvorą iki to lygio, kai jaučiausi vienišas ir.. maniau, kad be manęs, sulipdysit kažką gražaus, bet palikus man, išėjo ir tas.. kuris praktiškai atstovavo mano pareigas, darbą, kad ir kaip jį gerbiau, gerbiu ir vertinu, kad suteikė man šansą. Išėjo ir tas, tikriausiai, į kurio kiemą norėtum ateiti, nes tiesiog neturi laiko knistis čia. Galėčiau sudėlioti Tau puzlę, kuri padarytų didelį aiškumą, visiems. Duosiu tik tiek - visada sakiau, kad Evaldas grįš, atlikti Edgaro darbus, bet neatlikti projekto darbus. Tam buvo Lukas ir jo pakaitalas, kuris turėjo greitu metu pasirodyti, tuomet Edgarui būtų mažiau darbo projekte, daugiau laiko kituose ir jo tikrose veiklose. Išėjus abiems - liko mėšlo krūva, į kurią rimtai nežiūrės ir duos bet kam, kad tiesiog būtų kam kažką dėlioti ir visiškai nesugriūti. Todėl liūdna ir skaudu, matyti tiek asmenų, vis dar kenčiansių ir matančių, kad niekas nevyksta, bet vis tiek su viltim, kad vieną dieną iš nuvytusios gelės - vis gi išsivystys nuostabiausia, gražiausia gelė. Galiu tik atsiprašyti, jeigu nuvyliau Tave ir dauguma kitų. Bet kartais, net ir nuoširdžiausi, tikriausi, bandant pamilti kitus, atiduodami viską kitiems... netenki pats visko ir turi duot laiko sau, kad atgautum pasitikėjimą, tikėjimą ir meilę į visumą, grožį, kurį turim aplink. O ir matyt žmones, kuriuos mylėjai, bandei pastumėti į geresnį gyvenimą, net ir pačiame projekte suteikti šansų, motyvacijos, kad su noru viską pasieksi - matyti dabar postuose, ir ignoruoti tą tikrąjį, nenorint susitikti, susikeisti numeriais ir pakalbėti apie visumą, kai rodos.. gyvenimas toks trumpas ir iškeiti mane į,.. kažkokią laikiną spalvą, o ne į žmogų, kuris Tavimi tikėjo ir atidavė laiko. Galbūt kaltas aš, ne jis/jie. ( : Daug tamsių spalvų, bet galiausiai.. yra dar daugiau šviesių, į kurias reikia atsispindėt, tad tikiuosi, Nagli, kad į jas remsiesi Tu. Esi nuoširdi, miela, graži asmenybė, kuri priėmė šį nurautą vaikį, kuris galėdavo per 10 minučių prirašyti tūkstančius litanijų, patarimų, nuoširdumo, drovumo ir dar tūkstantį, kurį ištryniau, kaip ir kurio ką tik neištryniau šito, bet... Žinai ką, senai be kalbėjom, senai be ką girdėjai iš manęs, nežinau kiek mylėjai, kiek nekentei, bet.. Nepaisant mūsų būsenos, manau būsi dėkingas už mano atsivėrimą ir atsakymą, kaip aš esu dėkingas už Tavąjį, kad kažkas.. iš tiesų pasivaideno, atsivėrė ir.. padarė šį vaikį laimingą, kuris visada norėjo, kad Jūs, atsivertumėt, išlietumėt savo demonus, neapykantą, liūdesį, depresiją, džiaugsmą, laimę ir pasidalintumėt net ir smulkias detales su kitais, nes bus tų - kurie supras. Tad, pasivaidenu ir aš, sakydamas, kad suprantu Tave, bandžiau suprast, bandžiau pamilt, parodyt Tavo šviesas puses, padėti kiek įmanoma ir būti mažos gyvenimo dalies, ne kaip " Tedis'Ted ", bet, kaip Giedrius, kuris rašė ne vien apie projektą, bet ir tikrą gyvenimą, problemas, išeitis, džiaugsmą ir šypseną, atvirumą ir nuoširdumą. Nesidrovėk lietis, nesidrovėk atsivert ir nesidrovėk mąstydamas, kad tai bus per daug. Įšdrįsk viskam, esi žmogus, ne robotas. Kaip tik šią naktį įžengiau ir tą programą, pamačiau Tavo žinutę - atsakysiu ją čia. Tikriausiai viskas vietoje ir laiku ir eilinį kartą.. Atsibeldžiu tada, kai kažkas pakviečia arba kažkam reikia to tokio... " Pykšt pokšt, ir vėl jis su savo litankėm, išjungiu pc nes arba bus tikra arba.. bus kosmosas ". Dėkingas už viską, Naglį. Ačiū, kad išdrįsai, ačiū, kad buvai, esi ir vis dar pasivaideni kažkam, galbūt bus į naudą, tarkim, kaip man, kuris nenori pasidalink kažko su Jumis, bet dabar, dalinuose praktiškai iš viso " blogo ", padariau tekstą Tavąjam. O čia, mano " mini " darbas, parašytas ką tik per kelias minutes. Turės prasmės ar ne, nesvarbu, tikriausiai tik man tai suprasti šiuo momentu, bet.. Yeah ; -- Kupinas liūdesio, kupinas nevilties. Netekti visų, kuriuos kadaise taip pamilau. Įsimylėt ir galiausiai netekt Internetinė erdvė ar tikroji realybė. Dėmesys ir netikroji meilė Viltis ir netektis Vis dar tikiu, kad prisiminsi mus Laikus, momentus.. Ieškai ar ne, Aš vis dar esu. Nepaleisk minčių ir patikėk Nes aš vis dar tikiu Nepaisant visų tų liūdnų dienų. - Laikykis, malonu Tave čia sutikti ir tikriausiai tuos, kurie " permes " akį. ^^ Nepalaikyk visko, kaip pykčio, agresijos, pasikėlimo, nesupratimo ar šiaip.. per daug manant, kad buvau belekas. Pasakiau galbūt tik 5%, ir patikėk, jausmai ima viršų, prisiminant viską, visus, smulkmenas ir didžias bangas. Tikras meiles ir.. tikrus draugus, kurie virto dviveidžiai. And that's only the start what I had to go through, and still.. Look at me now, writing to you, while I'm still here. Nepaisant rūpi Tau ar ne, atidaviau savo laiką, nes vis gi jaučiuosi net ir Tau skolingas, nesvarbu už ką, bet atiduoti savo žodį, man, didelė garbė ir noras, pasisakyti ir parodyti, kad man rūpi.
  4. Rašot, kad norit, bet kad to pasiektumėt - visiškai nieko nedarot like in real life. Galit bet kurį žaidėją pakviest kurį tik norėtumėt(Žmonių, kurie susikūrę savo šeimą ir pamiršę visas šitas nesąmones neliečiu). Visi iš jūsų turit pažįstamų, veteranų, legendų, kurie žaidžia kitur, žaidžia kitus žaidimus arba tiesiog nieko neveikia, bet užsiminus apie " LMG ", visada atsiranda šypsena, bet viskas nusivalo, kad tiesiog miręs laikas. Like we always said - nėra valdžios, patys statykit valdžią, turėdami stiprių vadovų ( Not like Gustis ), bet pasistatykit kažką į firmos valdžią, susiplanuokit kažką ir statykit savo nustatymus, taisykles ir pagal jas viską ir darykit. Dabar, tie kurie žaidžia, kiek sakė ( 80% ) " komanda " does nothing to " IMPROVE " the game routine. Tai kodėl eilinį kartą, kiekvieną dieną prisijungiant ir laukiat, lyg kažkas įspūdingo įvyks? Ne kartą matėm tokią situaciją ( ne šitokį dugną ), bet panašų, kai nebūdavo valdžios, nebūdavo tvarkos, bet tam tikri žmonės paimdavo vadžias į rankas ir su savo protu, idėjomis kažką sukurdavo, dabar ypač tai galėtumėt atnešt į sceną, kai tikriausiai paskutinius mėnesius, metus praleidžiat čia laiką, kalbėdami apie " dugną ", kalbėdami apie veteranus, administraciją " nuostabiausius " laikus, bet sėdėt tam pačiam dugne, tiesiog šnekėdami. Čia tas pats, kas tikriausiai per pertrauką išeinat parūkyt, pamatot gražią panelę, apie ją apkalbat, bet žinot, kad 100% neprieitumėt prie jos, nes manytumėt, kad atstumtų ar tiesiog būtų vienos nakties nuotykis, nes esat sušiktos flegmos, nevertinančios gyvenimo, žiūrėdami į smulkmenas ir į materialinius dalykus. Tai bent jau čia, šitame " legendiniame " projekte, sukurkit savo. Pagaliau patys paimkit ir padarykit kokį" epic " eventą, konkursą, turnyrą, suveskit vieni kitus ir padarykit kažką gražaus, ką prisiminsit ir džiaugsitės, kad padarėt, užuot išėjus norėsit kažką padaryt, bet sakysit, kad jau viskas baigta. Kiek ten jūsų be būtų, žinau, kad yra keletą, kurie tikrai vis dar kažką norit padaryt, užuot krapštę šikną sėdit už spalvą, dėmesį ir visiškai nieko nedarot, nes esat tinginiai net ir tam pačiam projekte, internetinėje erdvėje, kurioje kišat pinigus, kišat brangų laiką ir taip iš savęs darot even more depressing, mad, angry human being personas. Patys pramazinat progas, patys nieko nesiimat ir paskui skundžiatės ir viską nuverčiant ant kažko, užuot pažiūrėję į save, situaciją, paėmė visus, suvieniję ir padarę kažką. Net jeigu ir turit šūdiniausią valdžią " atm/prob. forever ", turit savų idėjų, turit savo nuomonę ir galimybę žaisti savaip, nes dabar, praktiškai visiems vienodai kas ką daro, kas kaip čytina ir kas buvo užblokuotas. Niekas rimtai netikrins, nedės rcono ir nebūs kažkas " rimtai " peržiūrėtą. Naudokitės galimybėmis, priemonėmis kurias turit ir padarykit vienas kitą laimingesniais užuot pjovėsi kiekvieną dieną ant kiek mirštat ten, kur patys žaidžiat. Nemirkit patys, gaivink save, atgaivink kitus ir atgaivinsi aplinką, kad ir laikinai, bet bent bus progresas - kažkoks.
  5. @Mat_Himplin Tu net negalvok dar kelis mėnesius čia būt komandoj ir iš tiesų " atiduot " laiką kitiems, kuriems bus visiškai vienodai. Kad ir kiek to dėmesio norėtum, veiksmo, turi to troškulio ir noro grįžt ir pakapot tą samp'ą, prašau... Surimtėk ir iš tiesų atiduok tą laiką sau ir tikriems žmonėms. Nežinau, ar dar turi draugę, bet pats puikiai žinai, kad gaišint čia laiką yra beviltišką. Galbūt ir nepaklausysi šio vaikio, vis gi darai ką pats nori gyvenime, laidiniam " gyvenime ", bet kurią nors dieną mintyse padėkosi pats sau, kad sutaupei laiko ir nešvaistei laiko būtent čia. Jeigu atvirai, net nežinau ką čia dar veiki. Jau mieliau pakviesčiau Tave atvykt į LT arba live pažaist poolą, nei, kad skirstum laiko 80% tiems, kurie dės skersą ant Tavęs ir žais, kad tik įnert, nothing else. Think about it, please. Jau kartą palikai komandą, žinodamas, kad būsiu joje. Žinodamas basically everything ( viešai nieko nesakysiu ), bet net ir šiomis dienomis, rimtai turi dar tų apmąstyumų, kad kodėl gi ne? Even without so many good players, who left us? Even till today, i'm low-key sad and mad at you, that you left when I came, when we both could do some much and look now, who's SPV in this town, sir. ^^ O tie, kas žvengė, kad Kenny į DP is like the worst option, jis geriau atidirbtų, nei Jūs patys ten kažką padarytumėt. Didžiausia Kennio problema būtų nesusitvardymas, pasidavimas ( papirkimas, etc ), bet, su savo laiku, valandom kurias deda vis dar į samp ( idk why ), apdėtų Jus visus, nekalbant ir apie jo mąstymą, kuris tikrai manau išsivystė labiau, kaip ir klaidos, kurias padarė anksčiau šiame/kituose projektuose. - Hating on others, when you know that you couldn't even do much more, so you can just laugh and blame other person, that he sucks. That's how everyone thinks these days and that's why you're at the bottom inside, at they're upper, think about it, maroziukai.
  6. Kiekviena diena, tai naujas iššūkis

    Kaip kiekvienos dienos iššūkis, galbūt apsilankys viena iš tų " kiekvienų dienų - prisiminimai ", pradėsi eiti aplink tai ką liejai, rašei, patyrei ir rašei ant balto lapo ir galiausiai vieną dieną sustojai. Nepaisant, net kai motyvavo, rinkaisi savo kelią. Nepaisant, kai gavai privatų, atvirą, nuoširdžią paramą, tikrumą, kitokį išsiliejimą, vis tiek nusprendei pasirinkti eilinę, paprasta, bet tikriausiai " savo " - vieta ir nerasdamas net minutei atsakyti man į tai, ką išliejau aš valandų valandas Tau, kad tik suprastum, kiek šitam " paprastam " asmeniui reiškė kiekvieno rašliavos, blogai, ir Tu buvai dalis to, ko bandžiau parodyt, kad buvai išklausytas, suprastas ir kažkas tikrai norėjo motyvuot Tave į priekį. Net ir tada, kai pasirinkai žaist su kitais, užuot davęs bent penkias minutes man, likau kažkokiam galiake iki šiol perskaitytas, bet neatsakytas gaviklis, kuris buvo tiesiog tuščia vieta tikriausiai. So even today, for some reason, i'm here, to write. To read and understand, ko kiti galbūt nesuprato, kiek daug iš tiesų galios turėjo visi tie žodžiai, tekstai, blogai, o svarbiausia asmenybė, kuri rašė iš širdies ir viską taip ir užbaigė, užuot rašius tai, ką rašo kiti ir tiesiog įtikt kitiems. Tikiuosi, kad kažkurią sušiktai liūdną arba sušiktai gražią dieną nuspręsi paskaityt ką pats rašei ir juoksies iš savo pačių minčių nes galvosi ant kiek tai yra banalu, prisimink, dėl ko rašei ir ką tą akimirką jautei. Tai niekada nebus tuščia ir banalu, tai yra Tavo dalis, kurią pasidalinai su kitais. Liūdna, kad savo iššūkių vis dėlto nevertinai, o ypač neįvertinai manęs ir mano tikrumo, but still - dėkingas, už viską ką išliejai ir pasidalinai ir atidavei. (:
  7. Atveriu vaiduoklį, kuris privers jus susimastyt.

    Sheet.. skaičiau viską, kai tik patalpinai. Sėdėjau naktį ant suoliuko, rūkiau, mąsčiau, praėjo keletą savaičių, bet sakinių taip ir nerandu būtent Tau, arba šitam išsiliejimui, kuriems buvo įdomus, suprantantis tik vienentams. Iš vienos pusės Šarai, galbūt ne man jau kažką ir be sakyti, ypač rašyti internetinėje erdvėje, nes tai nebe man, tik pasikartosiu ką smulkiai pasisakiau tą vakarą - nesi vienas. Kad ir nepalaikai ryšio su žmogumi, pamiršti, kartais prisimeni, pagalvoji bet nuleidi galvą prisiverst susirast ir parašyt - vis tiek niekada nebūsi vienas. O Tavo mintys - tikrai buvo išgirstos ir suprastos, at least in my point of view, nes išgyvenau way more, but hey brother... Nenuleisk galvos, išlik pozityvus ir apskritai, tiesiog išlik savimi. Neturėsiu kur pasakyt tai, tad kol yra proga - imk iš manęs atvirumą ir nuoširdumą, kurį pasakysiu čia/Tau ; Kalbėdamas su visais čia esančiais, visada būdavau savimi ir atviras iš visos širdies, bet taip, kaip kalbėdavau - nebūdavau aš, ar toks, koks turėčiau būti. Visada buvau uždaras, nelabai kažką sakydavau, rėkdavau kartu su jumis, " hypindavau " momentus žaidžiant or something like that, nes visada bandžiau išlikt ramus galbūt arba bandžiau kovoti su depresija, liūdesiu ir tiesiog būti dėkingas, kad būtent tą momentą praleidžiu su žmonėmis, kur ir Tu buvai jos dalis. Rodos... suėjom visada labai tam įdomiais faktoriais, bet niekada neprisėdom pasikalbėt, išliet bėdas, problemas ir motyvuot. Galbūt motyvavau tik blogais, žodžiais, todėl galbūt ir matau savo tą vardą apačioje, bet... Nelabai jo ir nusipelniau. Buvau tiesiog savimi, bandžiau padėt visiems, praktiškai atiduodamas patį save. Visada jausdavausi keistas laimingas, kai kalbėdavai su manim. Nes pas mus.. lyg būdavo kažkoks skydas be kalbant. Mes nelabai atvirai kalbėdavomės, tik pasisveikindavom, žaisdavom kažką, arba tiesiog užgaudydavai visad mane būnant su kitu V_P TeamSpeak'e, kai bandydavau pasislėpt nuo minios. Ir žinoma, niekada nepamiršiu, kai tik rudenį grįžau, buvai tas, kuris vis sakydavo, kad ; " Tedis, vienas iš tų, kurį turiu nuo pat pradžių ir patį pirmą išsisaugojęs TeamSpeak'e ", and i'm like... sheet, net ir smulkmenos, mane, nuoširdžiai sušildydavo, kaip net menkiausi dalykai paverčia šiltais žinant, kad kažkas, net ir internetinėje erdvėje džiaugiasi už kitą, palaiko, laukia, nesuka nugaros ir tiesiog... Išliek toks pats, būtent man, kai to nenusipelniau, todėl ačiū Šarai. Ir šitam jaukiam vakarui norėčiau pabrėžt vieną dalykėlį kol nepaspaudžiau atsakyti ir padariau " dingau ", - nors ir dažnai nebendravom, nešnekėjom, nekalbėdavom rimtom temom, tik per aplinkinius arba mintyse pagalvodavom kaip laikaisi, žinau tik vieną, realybėje susitikę, pump'intume Tupac'ą like fuckin' real hommies, facts. Galbūt likimas suves ir kurią dieną kol dar kvėpuoju susimatysim, arba bent pasikalbėsim ir vėl pažaisim, like old good times. (: Išlik savim, nepasiduok, kvėpuok ir mėgaukis gyvenimu nepaisant, kad ir koks šūdinas jis be būtų, nes tau šis quote turėtų būti labiausiai žinomas ir turėtų stipriai tupėti širdyje ; " For every dark night, there's a brighter day. " . Ačiū už išsiliejimą ir aplamai viską, Šarai. < 3
  8. Crenshaw OG's

    Klausimas tik vienas Karoli - o tekstą kas rašė, Vilius ar Lexas? Ar čia ir vėl ta stebuklinga rankelė, kai užvartoji ir liejasi geriau tekstai?
  9. Apšilimas prieš GW

    @Greg_Slokittik @Kevin_Sanchez @The_Fisheris @Mode_Kurk - Apšilimas prieš GW, kuris taip ir neįvyko, bet bent buvo ką pagaudyt ir prisimint. Ačiū už tai. (:
  10. Didžiausia serverio machinacija ir kitos tiesos

    Galėjai bent padėkot, kad prastūmiau Tave į tą SWAT direktorių ir nuo to viskas ir prasidėjo. O jeigu rimčiau, džiugu, kad galbūt pats pravėrei akis patekdamas į komandą. ( again ), nors ką pasakodavai, tai tikrai neįsivaizduoju, kodėl iš viso nusprendei toliau tęst veiklą pačiam projekte, galbūt nostalgija paėmė ir panašiai, bet... nemanau, kad padarei gerą žingsnį, nors ir buvai vienas geriausių variantų po Coacho išėjimo ir įstojimą kaip DP, bet vis tiek... Geriau vertink savo gyvenimą, antrą pusę, nei projektą, kuris... yeah, tarkim " iškilo į viršų labiau " dėl tam tikrų permainų. (: Turėčiau galbūt ir atsiprašyt, nes jeigu nebūčiau išėjęs, dabar nebūtų tokios " palevos ", bet iš kitos pusės, daviau Jums daugiau, nei patys galvojat, so... Some can guess it. (: Ačiū už mintis though sir.
  11. Unban Carlos_Drugs (Admin: Erikas_Green)

    Atblokuotas. Kitą kartą tiesiog parašyk priežastį užblokavimo ( Čytinimas / kenkimas serveriui / apgaudinėjimai ir t.t ).
  12. Unban Carlos_Drugs (Admin: Erikas_Green)

    Atsiblokavimo apeliacija netvarkinga. Neparašyta normali priežastis už ką gavote užblokavimą.
  13. Unban Dovydukss_Rivals (Admin Fuck_Ganja)

    Atblokuotas.
  14. Unban Kerstas_Starkovas [Admin:Lukas_Squad]

    Atblokuotas.
  15. Unban Tomas_Boom [ADMIN: Karo_Wanted]

    Neužblokuotas.
  16. Unban Tony_Skype [ADMIN: Karo_Wanted]

    Atblokuotas.
  17. Unban Arma_Morkus - Admin: Edgaras_Soft

    Neatblokuotas.
  18. Unban Martinas_Marinela (Admin: Sistema o.0?)

    Neesate užblokuotas.
×