Jump to content
Saras_Gurry

Atveriu vaiduoklį, kuris privers jus susimastyt.

Rekomenduoti pranešimai

anime, crying, and girl image

Sveiki, kam esu naujas veidas čia blogu skiltyje, gyvenimo erdvės, bet norėčiau išties prisidėt prie šio judėjimo pagerinti šia naująją ir mirštančia era jaunuolių U13-U15 metuose, kurie galvoja jog rūkymas, gėrimas, venų pjaustymasis, jog rūkymas išgydo visas nerimas bei depresija, jog klausant depresiją varančias dainas išgydys tavo daužančia širdį, tai žinok jog atsistojai čia jog suprastum tikra tiesa šio pasaulio už kurio ir slepiasi tikra tiesa ir vaiduoklis kuris valdo tavo vaidmenį pasitaisyt bei išmokt tikra tiesa šio bjauraus ar neįtikėtino pasaulio kuriame mes dabar gyvename, taip esu 17-metis, bet patikėkit kiek esu gyvenime pats matęs bei patyręs, iš tėvu pusės, draugystės, mokslu bei net nugara išbadžiusiu senųjų personų kuriuos kadaise vadindavau draugais.

Pradėsiu nuo to jog išties gyvenimas yra labai skaudi vieta išties, dauguma galvoja jog vaikinai yra tie dėl kuriu gyvenimas ir kenčia, šiuo metinės šeimos, draugystės lūžta dėl vaikinų kurie nesilaiko savo žodžio, įskaudina mylimuosius, šeimos narius, apgauna ir vaidina herojais prieš draugus, kalbina ne tuos kuriuos reikia, išdalina melą kuris lengva vertai išeina iki kitu ir nuo to skleidžiasi bjaurios bei įžeidžiančios žinios, pasakysiu tiek jog dauguma ir melo yra tame jog vaikinai visada kalti dažniausiai dėl visko, ir jeigu nori gyvenime turėt šauniai augančia šeima turi pasilenkt prieš merginą ir pasakyt jog tu mane galėsi valdyt tai yra tiesiog siaubingas dalykas, girdėt tai iš merginos su kuria draugauji ir tu jam turėtum būt lyg pakalikas kurio vaidmenimi turėsi tik puikų gyvenimą? Atsiprašau, bet tokios šūdo dar neteko gyvenime girdėt, pasakau iš savo patirties draugystėje, esu draugavęs su atsiprašant šiukšlę, kuria net nepavadinsi žmogumi po visko, ką ji yra išties padariusi ir kiek mane įvariusi į depresijos statusą kuri išgyvenau ir prieš tai ne tik draugystę prie to prieisiu ne už ilgo, bet išties patikėkite manimi, jeigu susirasite sau tinkama pusę gyvenime, taip įvyks tik tam turėsite įdėt savo brangaus laiko, savo ryžto, tikros meilės, ne tik lovoje ar materialiais atsiskaitomais dalykais, aš draugauju su savo pana dabar jau šešis mėnesius ir mes nesame ne karto susibarę, nes laikomės vienas kito paprašytomis sutartais reikalais, jog nedarysim to ir to, kad vienas kita sužalotume, todėl ir pasakėm vienas kitam prieš draugaujant jeigu tai padarysim su mumis yra viskas baigta, ir būtent iš to kilo dabartinė meilė kuria ir turime vienas kitam, ir būtent to iš mūsų niekas neišvarys, tik tam reikia įdėt savo pastangas ir nežiūrėt į materialius dalykus kurie atrodo galbūt ir gražesni bei ant vaizdo geresni, bet su laiku išaugau iš to mąstymo jog seksas, meilė lovoje, pinigai ir visa tai yra pagrindinis dalykas gyvenime kaip galėtum būt laimingas, bet išties tai yra didžiulis melas ir tik išgalvotas mitas, kurio dauguma ir tiki, bet ne visi, net žinau kelis asmenys iš šito projekto kurie išties yra patyrę tai ką aš ir supranta iš kur aš kilęs ties šituo klausimu, bet patikėkite svarbiausia turėt reikmenys kurios pratęstu šį šaunu gyvenimą kuri išties gali suburt tik tam reikės pačio tavęs, ir niekino kito, viskas atsiras ko nori su laiku tik tam jog tai įvyktu reikia palaukt ir to sulauksi, aš tau prižadu.

Taip, mane daugiau numanote kaip gaujinį, absoliutu juoko dozės leidėją, laimingą žmogų, bet patikėkite už šio ekrano slypi galiūnas, kuris yra patyręs smarkų skausmą, širdingai pasakysiu jog manęs gal net dabar nematytumėte jeigu būčiau neiškovojęs ir prikėlęs iš savęs šia dvasia kuri mane išgelbėjo gyvent toliau, gyvenau sunkų gyvenimą nuo 9 iki 14 kokiu metu, turėdamas smarkias problemas šeimoje, ir patikėkite bandęs esu rūkyt bei gert, kad numalšint šį skausmą, bet padaręs visa tai priėjau prie išvados, kad išties šie materialiais dalykais iš tavęs neprikels dvasios kuri padarys jog iškovotum visus savo skausmus, aš gyvenau visus penkis metus, verkdamas, klausydamas kaip mano tėvai vienas ant kito rėkia, naudoja smurtą, peiliais, keiksmažodžiais, įžeidimais ir patikėkite manimi, tai yra pats sudėtingiausias vaizdas kuri galite patirtį realybėje, ypač matant tai savo akyse, aš esu matęs prieš savo akis kaip miršta mano senelis, vienintelis kuri beturėjau, ir man tik buvo 12 metų kai aš jo netekau, ir aš su juo augau savo jaunystėje, netgi būnant kūdikių, ir matant paskutines sekundes su juo buvo vienos iš geriausiu sekundžių mano gyvenime, tad tai tarsiu šiai augančiai - jaunajai kartai, kad vertinkit tai ką turit, nes gal jums ir atrodo, kad tai turėsite daugeli metu, bet išties tai gali būt daug ankščiau nei jus galvojate, aš irgi taip galvojau po kol nepraradau tai ką vertinau daugiausiai, dabar gyvenu išties tvarkinga bei solidų gyvenimą, mokausi dešimtukais - devyniais kartais ir žemesniais pažymiais, turiu puikia pana, tėvai išsiskyrė ir dabar netenka matyt visa šita betvarkę kuria ankščiau matydavau, tuo ir kaip minėjau anksčiau, reikia tiesiog įdėt ir tikėt laiku, nes su laiku tai pagerės, kad ir kaip galvojate jog tai nebus, patikėkite bus, mano pana kuriai dabar yra 17 metu kovoja su baisia problema su tėvais, ir jį buvo smarkioje stadijoje savo gyvenimo iki tokio kurio galbūt net neįsivaizdavo savo gyvenimo toliau, bet dėl to buvau ir aš kuris ir padėjo jai suprast jog aš esu ir būtent aš busiu labiausiai sužalotas jeigu ją prarasiu, jinai kiek bėra kartojus man, kad tik būtent aš dėl jos rūpinuosi, bet to ir užteko jog jinai suprastu, kad jinai man yra vos ne visa dalis mano gyvenimo ir be jos gyvenimas butu išvis kitoks, tai būtent iki dabar bandau padaryt tai jog, suprastumėt, kad gyvenime jus geriausius dalykus negaunate nemokamai ir negausite, turite įdėti savo laiką, rizikuot savo laime ir meile jog išties žinotumėte ką šie dalykai reiškia ir, kad tai nėra materialūs dalykai kurie padaro kitus laimingais, imkite bei klausykite patirtį iš manęs, kuris patyrė tai ko jus dar nesat, ir duok dieve jums to nebūtu kas buvo man, nes patikėkite pasiruoškite būti labai stiprus, kad tai išgyvent, nes jus tai išgyvensite, jeigu sugebėjau aš, sugebėsite ir jus.

Prieikime dabar prie turbūt mano prieš paskutinės kalbos ir tai yra ties mokslais, išties pasakysiu tai, jog dabartine visuomene valdo feisbukas, instagramas bei kiti socialiniai tinklai dėl kuriu daugumos augančiu personų ir smegenys prikepa, ir neatkreipia pakankamai dėmesio ties mokslais ir žiūri šūdus kuriuos platina pakankamai suaugę žmonės ir tiesiog gadina atmosfera augančiu žmonių, nesakau jog visi tai daro, bet didžiulė dauguma, ir dėl to kartais kyla tu kaip sakoma augančiu marozų laukuose primetančius, bet kokius boksininkus kurie supizdins bet ką praeinantį pro jų akys, tiesiog išties juokinga, taip aš esu pats susikalęs ir susimušęs, bet tai niekada nesakydavau kažkam, ir laikydavau pats sau tai, dėl kitu, dėl savęs esu pakėlęs rankas, ir ne tai jog gailiuosi, bet išties galima gyvenime ir praeit aplink šiuos dalykus, būtent todėl ir išaugau iš to kraupaus bei šlykštaus mąstymo kuri kadaise turėjau ir galvojau jog yra geras takas iki be galės galimybių, kur tai buvo neteisingas mano pradinis įsivaizdavimas, būtent dabar skiriu didelį laiką mokslams, panai, šeimai, tikriems draugams, ir kuri laiką šiam virtualiame pasaulyje, stebint rašto darbus internete, Delfi ar ryto naujienas kas vyksta gyvenime, NBA stebiu dažnai, pažiūriu įvairias dokumentikas kuriuos išties skatina mano smegenys dirbt ir tobulėt ties tais dalykais, būtent todėl galbūt ir mokausi stipriais devynetais ar dešimtukais šiuometinėje mokslo sistemoje, kuri yra galbūt lengva kuriems, ir sunki vieniems, man tai yra per vidurį kadangi išlaikyt tokį pastovu skaičių yra sudėtinga, bet būtent todėl ir skiriu mokymui apie 4-5 valandas į dieną jog galėčiau pilnai pasirengt pasauliui baigus mokyklai, bei tolimą gyvenimą su pana, tu galėsi pasiekt bet ką gyvenime, gyvendamas taip kaip tu nori ir kaip tik įsivaizduoji, įsivaizduoji save milijonierių, tai gyvenimas kupinas šansu ir visi turi lygias vertes šiame pasaulyje, tik kad reikia būtent atrast tokį momentą, kuris žinai jog prikels ta galiūną savyje, kuris dirbs už tave ir už kuri dirbsi tu.

Ir dabar prieikime prie paskutinės dalies manojo kūrinio, kurio nei vienas nesitikėjot ir tai yra gyvenimas užsienį ir kokie skirtumai yra tarp Lietuvos ir mano buvusios gyvenamosios šalies Airijos kurioje praleidau 4 savo gyvenimo metus, tuo labiau vaikystės. Nepasakysiu jog yra labai menki skirtumai kur gyvent yra geriau, kurie galvojat jog užsienį gyvent yra geriau išties iš dalies esat teisus, bet ir klaidingi, aš gyvenau Airijoje gan stipriu krizės metu kuris vyko prieš 15-20 metų, ir tai kai buvo labai sunkiai uždirbami pinigai bei kainos busto, maisto, įvairiu kitu prekių padidėjo masiškai, o uždirbami pinigai stovėjo vietoje ar galbūt netgi krisdavo, tad nemačiau didžiulio skirtumo kuris būtu ar geresnis ar blogesnis už gyvenimą Lietuvoje, taip Airijoje buvo viskas ko tik tu benorėtum, geriausios firmos, tokios parduotuvės bei įrangos kurios jog būtu Lietuvoje galima buvo tik pasvajot, būtent dabar Lietuva lygiuojasi prie šiuolaikinės Airijos, aišku neuždirbamu pinigu skaičiumi, bet būtent gyvenimo struktūra jį vejasi ir galbūt net ir per lenkės greitu metu, kadangi Airijoje aišku apmokamas kiekis pinigu yra drastiškai kitoks nuo dabartinės Lietuvos, bet sulyginant kainas kokios yra Airijoje bei mokestis už busta, įrengimą interjero bei gyvenimo sąlygas yra išties apylygiai kovojantys prieš Lietuva ir lygiuojasi abidvi šalys, aišku Airija pasižymi geresniu gyvenimu bei geriau uždirbamais pinigais, lyginant kokias mašinas, namus, bei turtuolius matome Airijoje ir kiek jų matome tik Lietuvoje, bet tai ir įrodo jog gyvenimas išties yra lygus ir visos šalys turi savaip prasimušusius žmones kurie sugeba save iš populiarint bei kilt savo karjeros laiptais aukštyn taip jie ir gyvena gerą gyvenimą, ne visi, bet kurie moka išnaudot visas savo galimybes bei sugebėjimus realiame gyvenime, ne verkia, ne karščiavę prieš save ar kitus ir išties laužt savo standartus dėl kuriu patys sau vėlyvame gyvenime padėkos, kitiems, bei šeimai kuri juos užaugino ir išmokė kaip jie turi gyvent savo gyvenimą, ir, kadaise padėkot jog dėl jų jie gyvena tokį gyvenimą, per ta laikotarpį už kurį jie kovojo, pergyveno, prarado mylimus ir išties patikėkite, jus esate savo tėvu džiaugsmas, meilė jums jūsų tėvų yra tokia kurios neturės niekas kitas, bet būtent tėvų vaikai gauna didžiausia meile, kad ir ne iš draugu, artimųjų, ar panelių, ar vaikinų, bet būtent tėvų meilė yra viskas dėl ko jus turite gyvent, ir patikėkite jeigu tai būtu man rinktis kur gyvent tolimam gyvenime, aš rinkčiausi savo gimtinę, taip išvažiuot dirbt, studijuot, ar mokytis kitur galbūt ir būtu iš dalies pasirinkimas kažkur užsienį kur turi geresnes gyvenimo sąlygas, bet gražesnės gamtos, tokios patriotiškos bei kultūros gniaužančios šalelės kaip mūsų Lietuva nerasite, tuo labiau čia jūsų gimtinė, ir ją apleist nebūtu geriau ant savo širdies, gerai pagalvokite apie tai ką darote, bet pagal mane, Lietuva eina ta linkme, kuri lygiuojasi su smarkiai konkuruojančiomis pagal gyvenimo sąlygas šalis, tad nenuvertinkite šia maža Baltijos šalele, kadangi jį yra stipri iš vidaus, bet atrodo silpna iš išorės.

Esu dėkingas Tedžiui, Džimui bei Deejay'iui už paskatinimą išties parodyt jums gyvenimą iš savo pusės, jog suprastumėte, ką reikia branginti išties, ir ką vertint mažiausiai, kaip reikia pasimokyt iš savo nuoskaudų, užaugt kaip persona, pamirš ši dabartinį laikotarpį kuris žudo jūsų mąstymą, bei jog pagaliau įgytumėt galimybę iš savęs prabudint ta dvasia, kuri prikels jus iš griuvėsių ir pamokys tai ką bandom dabartinis kolektyvas šioje blogu skiltyje, viso gero mielieji, bei saldžiu ir šiltu sapnu jums visiems, iš širdies dėkoju už jūsų laiką.

giphy-1.gif?quality=90&strip=all&zoom=1&resize=540%2C291&ssl=1

Redaguota nario Saras_Gurry
Ištaisyta, daugybė klaidų.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Nemažai skyrybos ir gramatinių klaidų, hmm... Atidumo trūksta! - Štai ką pasakytų tavo lietuvių mokytoja.

Bet einant prie temos, tai stebiuosi tavo kūrybiškumu ir minčių liejimu. Kad ir kaip sunkiai ėjo suprasti sakinius dėl skyrybos, bet visa istorija, ugh... Žiauriai gerai čia tau gavosi, pasakysiu tik tiek... Labai patiko jog viską rašei atvirai ir nuoširdžiai. Neturiu ką daugiau pasakyt, apart to, jog šaunuolis, ir lauksime tavo kitų gyvenimo etapų!
(tik be klaidų, žinoma).

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

okei, turiu ir čia ką parašyt.

visų pirma, labai malonu matyt savo vardą kaip įkvėpimą, tikrai džiaugiuosi, kad savo darbu skatinu kurti ir rašyti ne apie LMG, o apie realaus gyvenimo problemas, ko ir reikia jaunimui. 

dėl sad muzikos dabar - kodėl daug žmonių liūdėjo ir gedėjo x'o ir lil peep'o mirčių? esmė tame, kad kai sergi depresija (sergi - kertinis žodis, kad liūdnas ir prislėgtas esi - čia ne depresija), esi šizofrenikas, tuomet tau reikia tokio žmogaus, su kuriuo gali relate'int. jie supranta tave, todėl tu juos klausydamas gydaisi, tai gali būt kaip terapijos būdas. viskas čia normaliai. venų pjaustymasis, narkotikai, alkoholis ir rūkalai gi depresantai patys yra, dar labiau prislėgtas būsi. save žaloji. 

šeima yra pats svarbiausias dalykas, kurį žmogus turi. atrodo, rėkia tėvai ant mūsų, aiškina, kaip gyvent, bet tokia jų pareiga - užaugint mus ir padėt mums tapti geriausia mūsų versija. reikia branginti kiekvieną akimirką, nes tai yra gražiausia, ką žmogus gali turėti. 

apie panas, kaip joms yra svarbu mūsų, vaikinų palaikymas, jos pačios to nesupranta. jei myli - visada darysi taip, kad būtų kuo geriau ir tavo mylimas žmogus būtų laimingas. galiu kalbėt iš savo patirties. pernai metais draugavau su viena mergaite, lyg ir viskas labai gerai buvo, tačiau likus keliom dienom iki moters dienos, susitinku ją per pertrauką (iš tos pačios mokyklos esam), visa per pamoką praverkus (galima lengvai atskirt, ar žmogus verkęs ar ne, jei akys blizga, poakiai pajuodę - klausk, as kas nutiko), paklausus, kas negerai, sako viskas okei, nieko nenutiko. per moters dieną paliko mane ir atsivėrė labai didelė žaizda, nes visgi tą žmogų mylėjau, gal ir iki dabar turiu šiokius tokius jausmus, ir man visada rūpėjo, kas tuomet buvo, gal aš ką padariau ne taip.. na, bet praeitis, negerai gręžtis ten, juk ateitis yra svarbiausia. 

fb, ig, snepas yra didžiulis kablys ir tai nėra gerai jauno žmogaus psichologiniam tobulėjimui. atima labai daug laiko. labai graudu matyti, kai chebra susėdus išsitraukia telefonus ir nieko nešneka normalaus, tik apie meme'us ir nieką daugiau. atimsi telefonus - iš pradžių akiplėšos pasidarys, vėliau atsileis ir jiem bus į naudą. bet tokia karta, ką padarysi. mokslai irgi svarbu, labai svarbu. apie mokyklą galim šnekėt ir šnekėt, čia labai plati tema, kur diskusijos vargiai baigsis. 

apie paskutinę pastraipą nenoriu šnekėt, čia labai daug politikos ir ekonomikos, kur yra labai subjektyvu, nes kiekvienas turim skirtingas pažiūras, pvz. man labiau liberalizmas ir konservatoriai prie širdies, nei socialdemokratija, kuri yra komunizmo palikimas Lietuvoje. 

labai smagiai susiskaitė, ačiū už blogą! 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Dėkingas už komentarus vyrukai, Rytį ir Martį.

Dėl ekonomikos ir politikos tai čia jau jo, kaip pažiūrėsi taip ir pažiūrėsi, kas patiks tas tau ir patiks, visi turim skirtingas nuomones dėl užsienio ir Lietuvos skirtumu, čia kaip tau geriau ta ir pasirinksi, bet jo dėl šeimos, panos bei mokslo reikalu manyčiau esam link to pačio krašto šiuo atveju, tuo ir didžiuojuosi lyg sugebėjom sutapt link to, esu labai dėkingas jog perskaitėt tai ką turėjau pasakyt!

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Woah, tikrai kažkas kas atitraukė mano dėmesį, labai  daug teisybes temoje malonu jog esi tas žmogus kuris yra atvirus ir moka iškleisti savo mintis bei jomis pasidalinti su aplinkiniais, realiai ką skaičiau nemačiau kad būtu melagyste, norėčiau sulaukti panašių blogų.

Labai įdomu perskaityti kažką panašaus, turbūt vienas iš pirmųjų blogų kurie davė daug <?> galvoje.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

lmao, žinok priš kokį mėnesį jei kas būtų pasakęs,kad tokį šausi bučiau sakes persišviesk galva arba mažiau valgyk(kenny)

O dabar bac,kai šovei mažą nepasirodė,tikrai privertė susimastyti ir bla bla supranti ką noriu pasakyti.

Lenkiu savo ryžą galvą prieš tave gaureli

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Ką parašiai 100% tiesa. Pats daug ką išgyvenau. Ir galiu pasakyti: kol turit branginkit ką turit, nes galit nebeturėti. Pats prieš metus ir mėnesį praradau sau artima žmogų. Aišku pradžioje buvo sunku, bet stengiuosi laikytis. Ką padarysi. Laikausi iki šiol ir stengiuosi kiekviena diena šypsotis, kad neliūdėčiau. Kuo sunkesne vaikystė turėjai tuo lengviau užaugus bus gyventi!8)

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius
prieš 7 valandas(-ų), Paulius_Pishiuz rašė:

Ką parašiai 100% tiesa. Pats daug ką išgyvenau. Ir galiu pasakyti: kol turit branginkit ką turit, nes galit nebeturėti. Pats prieš metus ir mėnesį praradau sau artima žmogų. Aišku pradžioje buvo sunku, bet stengiuosi laikytis. Ką padarysi. Laikausi iki šiol ir stengiuosi kiekviena diena šypsotis, kad neliūdėčiau. Kuo sunkesne vaikystė turėjai tuo lengviau užaugus bus gyventi!8)

Kai žmonės sako jog šeima ir yra didžioji dalis tavo džiaugsmo, jie nemeluoja, malonu už komentarą Pishiau, peace seni!

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Sheet.. skaičiau viską, kai tik patalpinai. Sėdėjau naktį ant suoliuko, rūkiau, mąsčiau, praėjo keletą savaičių, bet sakinių taip ir nerandu būtent Tau, arba šitam išsiliejimui, kuriems buvo įdomus, suprantantis tik vienentams.

Iš vienos pusės Šarai, galbūt ne man jau kažką ir be sakyti, ypač rašyti internetinėje erdvėje, nes tai nebe man, tik pasikartosiu ką smulkiai pasisakiau tą vakarą - nesi vienas. Kad ir nepalaikai ryšio su žmogumi, pamiršti, kartais prisimeni, pagalvoji bet nuleidi galvą prisiverst susirast ir parašyt - vis tiek niekada nebūsi vienas. O Tavo mintys - tikrai buvo išgirstos ir suprastos, at least in my point of view, nes išgyvenau way more, but hey brother...
Nenuleisk galvos, išlik pozityvus ir apskritai, tiesiog išlik savimi. 
Neturėsiu kur pasakyt tai, tad kol yra proga - imk iš manęs atvirumą ir nuoširdumą, kurį pasakysiu čia/Tau ;
Kalbėdamas su visais čia esančiais, visada būdavau savimi ir atviras iš visos širdies, bet taip, kaip kalbėdavau - nebūdavau aš, ar toks, koks turėčiau būti. Visada buvau uždaras, nelabai kažką sakydavau, rėkdavau kartu su jumis, " hypindavau " momentus žaidžiant or something like that, nes visada bandžiau išlikt ramus galbūt arba bandžiau kovoti su depresija, liūdesiu ir tiesiog būti dėkingas, kad būtent tą momentą praleidžiu su žmonėmis, kur ir Tu buvai jos dalis. Rodos... suėjom visada labai tam įdomiais faktoriais, bet niekada neprisėdom pasikalbėt, išliet bėdas, problemas ir motyvuot. Galbūt motyvavau tik blogais, žodžiais, todėl galbūt ir matau savo tą vardą apačioje, bet... Nelabai jo ir nusipelniau. Buvau tiesiog savimi, bandžiau padėt visiems, praktiškai atiduodamas patį save. Visada jausdavausi keistas laimingas, kai kalbėdavai su manim. Nes pas mus.. lyg būdavo kažkoks skydas be kalbant. Mes nelabai atvirai kalbėdavomės, tik pasisveikindavom, žaisdavom kažką, arba tiesiog užgaudydavai visad mane būnant su kitu V_P TeamSpeak'e, kai bandydavau pasislėpt nuo minios. Ir žinoma, niekada nepamiršiu, kai tik rudenį grįžau, buvai tas, kuris vis sakydavo, kad ; " Tedis, vienas iš tų, kurį turiu nuo pat pradžių ir patį pirmą išsisaugojęs TeamSpeak'e ", and i'm like... sheet, net ir smulkmenos, mane, nuoširdžiai sušildydavo, kaip net menkiausi dalykai paverčia šiltais žinant, kad kažkas, net ir internetinėje erdvėje džiaugiasi už kitą, palaiko, laukia, nesuka nugaros ir tiesiog... Išliek toks pats, būtent man, kai to nenusipelniau, todėl ačiū Šarai.
Ir šitam jaukiam vakarui norėčiau pabrėžt vieną dalykėlį kol nepaspaudžiau atsakyti ir padariau " dingau ", - nors ir dažnai nebendravom, nešnekėjom, nekalbėdavom rimtom temom, tik per aplinkinius arba mintyse pagalvodavom kaip laikaisi, žinau tik vieną, realybėje susitikę, pump'intume Tupac'ą like fuckin' real hommies, facts. Galbūt likimas suves ir kurią dieną kol dar kvėpuoju susimatysim, arba bent pasikalbėsim ir vėl pažaisim, like old good times. (:
Išlik savim, nepasiduok, kvėpuok ir mėgaukis gyvenimu nepaisant, kad ir koks šūdinas jis be būtų, nes tau šis quote turėtų būti labiausiai žinomas ir turėtų stipriai tupėti širdyje ;
For every dark night, there's a brighter day. " .

Ačiū už išsiliejimą ir aplamai viską, Šarai. < 3

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius
prieš 2 valandas(-ų), Tedis_Ted rašė:

Sheet.. skaičiau viską, kai tik patalpinai. Sėdėjau naktį ant suoliuko, rūkiau, mąsčiau, praėjo keletą savaičių, bet sakinių taip ir nerandu būtent Tau, arba šitam išsiliejimui, kuriems buvo įdomus, suprantantis tik vienentams.

Iš vienos pusės Šarai, galbūt ne man jau kažką ir be sakyti, ypač rašyti internetinėje erdvėje, nes tai nebe man, tik pasikartosiu ką smulkiai pasisakiau tą vakarą - nesi vienas. Kad ir nepalaikai ryšio su žmogumi, pamiršti, kartais prisimeni, pagalvoji bet nuleidi galvą prisiverst susirast ir parašyt - vis tiek niekada nebūsi vienas. O Tavo mintys - tikrai buvo išgirstos ir suprastos, at least in my point of view, nes išgyvenau way more, but hey brother...
Nenuleisk galvos, išlik pozityvus ir apskritai, tiesiog išlik savimi. 
Neturėsiu kur pasakyt tai, tad kol yra proga - imk iš manęs atvirumą ir nuoširdumą, kurį pasakysiu čia/Tau ;
Kalbėdamas su visais čia esančiais, visada būdavau savimi ir atviras iš visos širdies, bet taip, kaip kalbėdavau - nebūdavau aš, ar toks, koks turėčiau būti. Visada buvau uždaras, nelabai kažką sakydavau, rėkdavau kartu su jumis, " hypindavau " momentus žaidžiant or something like that, nes visada bandžiau išlikt ramus galbūt arba bandžiau kovoti su depresija, liūdesiu ir tiesiog būti dėkingas, kad būtent tą momentą praleidžiu su žmonėmis, kur ir Tu buvai jos dalis. Rodos... suėjom visada labai tam įdomiais faktoriais, bet niekada neprisėdom pasikalbėt, išliet bėdas, problemas ir motyvuot. Galbūt motyvavau tik blogais, žodžiais, todėl galbūt ir matau savo tą vardą apačioje, bet... Nelabai jo ir nusipelniau. Buvau tiesiog savimi, bandžiau padėt visiems, praktiškai atiduodamas patį save. Visada jausdavausi keistas laimingas, kai kalbėdavai su manim. Nes pas mus.. lyg būdavo kažkoks skydas be kalbant. Mes nelabai atvirai kalbėdavomės, tik pasisveikindavom, žaisdavom kažką, arba tiesiog užgaudydavai visad mane būnant su kitu V_P TeamSpeak'e, kai bandydavau pasislėpt nuo minios. Ir žinoma, niekada nepamiršiu, kai tik rudenį grįžau, buvai tas, kuris vis sakydavo, kad ; " Tedis, vienas iš tų, kurį turiu nuo pat pradžių ir patį pirmą išsisaugojęs TeamSpeak'e ", and i'm like... sheet, net ir smulkmenos, mane, nuoširdžiai sušildydavo, kaip net menkiausi dalykai paverčia šiltais žinant, kad kažkas, net ir internetinėje erdvėje džiaugiasi už kitą, palaiko, laukia, nesuka nugaros ir tiesiog... Išliek toks pats, būtent man, kai to nenusipelniau, todėl ačiū Šarai.
Ir šitam jaukiam vakarui norėčiau pabrėžt vieną dalykėlį kol nepaspaudžiau atsakyti ir padariau " dingau ", - nors ir dažnai nebendravom, nešnekėjom, nekalbėdavom rimtom temom, tik per aplinkinius arba mintyse pagalvodavom kaip laikaisi, žinau tik vieną, realybėje susitikę, pump'intume Tupac'ą like fuckin' real hommies, facts. Galbūt likimas suves ir kurią dieną kol dar kvėpuoju susimatysim, arba bent pasikalbėsim ir vėl pažaisim, like old good times. (:
Išlik savim, nepasiduok, kvėpuok ir mėgaukis gyvenimu nepaisant, kad ir koks šūdinas jis be būtų, nes tau šis quote turėtų būti labiausiai žinomas ir turėtų stipriai tupėti širdyje ;
For every dark night, there's a brighter day. " .

Ačiū už išsiliejimą ir aplamai viską, Šarai. < 3

Nuo pačių pirmųjų savo dienų bežaidžiant čia, laukdavau ir mielai sutikdavau tave pamatyt teamspeak'e, dažniausiai, gal ne visada, pasisveikindavau būtent su tavimi iš visos minios žmonių kurie būdavo prabudę, esi ir busi tas sensėjus kuris iš ties išrovė giluma manyje, ir išleido mintis išsiliet čia kur net nemanau būtu iš ties gera vieta, kadangi virtualus pasaulis kartu ir geras bet gali būt ir pavojingiausias, bet būtent žinodamas jog tu esi čia, priverčia visada susimastyt ar iš ties esi žmogus ar robotas, nes pas tau mintis niekada neišsenka iš ilgai pilstomo prūdo. Esi man vienas iš nuoširdžiausiu žmonių kurie iš ties stojosi kalbėt prieš manę, su manimi ir už manęs, niekada neesu girdėjęs ne blogo iš tavęs ir būtent tave gerbiu iš visu labiausiai, kadangi dėl tavęs, atrandu savo gilias - skaudžias bei įsimintinas akimirkas kurias turėjau patirt, ir šaunu jog turiu tokį draugą kaip tave, kuris yra išgyvenęs ta pati ir net gi daugiau nei aš, ir kaip sakei jog Tupac'as ir būtu liejamas per kraštus mums besikalbant, ir tikrai jeigu bus galimybė kartu prisėst, lauksiu šios akimirkos, būtent vakaro kur jaukumas yra numeris vienas prioritetas. ,,Let the book write itself, close your eyes, and let lord do his magic".

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Daug pastangų idėjai, gerai, jog serveryje tiek jų nebededi, nes nebėra tikslo to daryti :D Forumas dabar labiau diskusijom paliktas, nei skirtas serveriui kaip ankščiau, o apie blogą tai daug minčių, matosi žmogus neieškantis žodžių kišenėje ir žinantis ką pasakyti, aišku to ir tikėjausi iš tavęs Šarai(gangsteri):D

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius
prieš 3 valandas(-ų), Matas_Geimeriss rašė:

Nepabodo rašyti? Perskaičiau kažkaip keista pasidare

 

Tiesiog užvedė kalba apie tą jaunąją era, ir kad pamokyt būtų is savosios patirties jog galėtų jos pasisemti kad bandytų vengt tai ka padariau aš. 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Registruokitės arba prisijunkite norėdami atsakyti

Jūs turite būti narys norėdamas palikti atsakymą

Registruotis

Užsiregistruokite mūsų tinklapyje. Tai paprasta!

Registruotis

Prisijungti

Jau esate užsiregistravęs? Prisijunkite čia

Prisijungti dabar


  • Aktyvių narių   0 nariai

    No registered users viewing this page.

×