Jump to content
Griffin_Opps

atranka direktoriaus pozicijai užimti. ne, šiaip tai nieko nesugalvojau

Rekomenduoti pranešimai

VIS PLANUODAVAU KAŽKĄ PARAŠYTI, DAŽNAI BUVAU PRADĖJĘS, BET VISGI ESU PRISIŽADĖJĘS PO KOMANDOS PALIKIMO ČIA PASIVAIDENTI, PAGALIAU IŠDRĮSAU.

Be didelio nusivylimo, dėl kurio realiai kaip ir buvau priverstas palikti šias pareigas. Daug kas vis dar liūdina, daug ko pasiilgstu, daug ką norėčiau sugrąžinti atgal. Taip pat, nekorektiška būtų visus lietaus lašus siųsti į Edgaro kiemą, tad čia aš to nedrįsiu daryti. Kaltinsiu daug ką, nes daug kas nepatinka. Daug kam atiduosiu pagarbą, nes Jūs esate to verti, kad ir koki pilki žmonės būtumėte, įžvelgiau šviesos, net ir kiek tamsos Nagliui pavyko įžvelgti šiuose žaidėjuose.

patekimas į komandą. šiaip, nuoširdžiai, tai kelias iki jos teikė daugiau laimės negu patekimas į ją, tikiuosi tai pajausit visi, ne aš vienas toks keistas (thinking)
Buvo sekmadienis, vėlus vakaras, kaip pasaką čia sekdamas kažką bandau rašyt. Radau žinutę forume dėl el. pašto, nežinau, šiaip tikėjausi kažko panašaus sulaukti. Artūras domėjosi mano skype duomenimis, matyt, buvau pateikęs kažką ne to, nepamenu jau, senas esu, ko norit na. Atsakiau aš jam į forumo žinutę ir mes susirašinėjome per skype. Bendraudamas ten, jau žinojau, kad kažko tikėtis būtų protinga. Jis domėjosi apie mane, nelabai aktualius dalykus, ko visiškai realiai nereikėtų ir nebuvo susiję su komandos nario pareigomis. Tikriausiai, kad buvo privaloma jam žinoti ir kiek man metų, ir ką veikiu laisvalaikiu. bullshit, bet čia toks tas mūsų Artūras. Minėjo, kad lauk rytoj žinutės, matyt, su pasiūlymu. Rytojus, kadangi turėjau problemų gyvenime į mokyklą nėjau. Tikėjausi sulaukti žinutes greičiau nei ją gauti maždaug apie penktą valandą vakaro, jau net iš to laukimo norėjau drįsti parašyti jam pats (durnai planavau elgtis, ane?) nedrįsau, nesinervinkit, tik įsivaizduokit, kaip kvailai būčiau atrodęs. Pasiūlė pagalba, pamokos skilties moderatoriaus pareigas, nors sakė, kad galbūt domintų kitos pareigos. Daug teamspeak'e žinučių susilaukiau. Daug heito, privertė pasijausti kaip delytas, dabar žinau kaip tu jautiesi, saldusis trintuk. Nereagavau į tai visiškai, džiaugiausi pareigoms bei dirbau savo malonumui, juk mes ir esam savanoriai! Nuoširdžiai džiaugiuosi dėl kiekvieno komandoje sutikto žmogaus. Džiaugiuosi, kad buvau sutiktas šiltai, šiaip, dabar jeigu taip rimtai pasakęs, džiaugiuosi pabuvojęs ten. Apie kartojimą. Komentarų nelabai turiu, niekam nesakau niekada. Šis - tikrai nieko naujo. Bus galimybė, bus noras - why not, įdomi patirtis, tikrai davė ir pliusų, ir minusų.

pradėsiu nuo lietaus, nes pradžios ir turi būti liūdnos!
Tai, ką teko garbė matyti dar komandai vadovavusiam Artūrui, kuris komandą prilaikydavo net tada, kaip jau pusė jo dalies žaisdavo kitur. Deja, palikus jam, tinkamo pakaitalo neįžvelgiau. Nei gazuotas gėrymas L. Fanta, nei J. Franklin ar dar koks G. Gustisss, nekalbu net apie T. Zdarof. Tiesiog trūksta Artūro. Vadovavimo manieros buvo priimtiniausios mums visiems, mano protas nemano, kad kažkas, kažkada galėtų jį pakeisti bent panašiai vadovaujant. Komandiškumas, pagarbos jausmas, nuolatinis siūlymasis padėti ar kaip nors paaiškinti (ypač kaip esi naujokas) tai padėdavo. Artūrui palikus, taip pat komandai suirus išvis praradome visas vertybes. Subūrus beveik naują komandą, kaip joje liko tik keletas Artūro karių vis dar tikėjome ateitimi, kad ir su laiku ji pilkėjo, vėjas stiprėjo, o lietus lyti pradėjo vis dažniau. Naujoji komanda nematė bendradarbiavimo, todėl į ji linkusi ir nebuvo. Visada maloniau matyti naujus žaidėjus joje, tik, kartais smagu matyti senbuvius tik todėl, kad jie yra matę daug daugiau, lengviau su jais dirbti ir gyventi komandoje drauge, jie bent šiek tiek įneštavo to bendradarbiavimo, vis skatino bendrauti ir vienas kitam padėti. Absoliučiai visi dalykai turi savų pliusų ir savų minusų. Niekur nebus vien gerai, ar vien blogai. Visi dalykai turi ir gero, ir blogo. Reikia susitaikyti su tuo. Lengviau bus prisitaikyti.

asmenybės, kurių niekad ir nesupratau, o bandžiau.
Daug žaidėjų sutikau projekto komandoje. Nemažai ir žinojau iki pagaliau būdamas jos nariu. Daugelis buvo prisistatę prieš mane, jokia čia paslaptis. Labai prajuokino, kad daugelis labai pakeitė požiūrį į mane. Tikriausiai manė, kad vaikis pagaliau pasiekė savo. Ačiū, jei taip manėt. Jaučiuosi pagerbtas. Nuoširdžiai. Svarbu gerbti savo atsidavimą. Jeigu kada nors bandėte būti aktyvus tam tikroje skiltyje ir konkrečiai siekėte kažkokių nors forumo pareigų. Nepasakyčiau, kad šios pareigos yra vienos iš lengviausiai pasiekiamų. Ne. Visos pareigos reikalauja įdirbio, kad ir koks tu būsi gabus žaidėjas. Visiems žaidėjams padėsi ar nuolat blokuosi žaidėjus, bandydamas prižiūrėti serverio tvarką joje. Nieks nebus padėta ant lėkštutės ir tas ištikrųjų yra tikrai labai gerai. Viliuosi, kad patekimas į komandą vis dar išliko toks pats prestižas į kurį pavyko iššokti paskutiniu traukiniu. Ačiū. Tik to ir norėjau, vis dar būti priskaitomu prie prestižo. Anoks ten ir prestižas. Savanorystė, kurie niekuo ir neatlyginama. Projekto komandos nario pareigas ir reikėtų žiūrėti kaip į savanorio. Mes negaunam kokios nors algos ar kokio nors stūmio dirbti geriau ar šiaip nedažnai sulaukdavom kokių nors pagyrų. Bendrai, niekada nesulaukdavom. Gerai. Neišsiplėsiu šitoj skiltyje. Manau, kad šiais laikais bendruomenė nėra pati kvailiausi, tad, patys žinot apie ką aš čia turiu omenyje. Jeigu ne, vadinasi ne apie jus. Jauskitės švariais.

komandos narys, kas čia toki?
Tikrai kiekvieno žmogaus požiūris į šias pareigas yra skirtingas. Toks jis ir turi būti, teisingas. Niekada nepatariu siekti pareigų labai akivaizdžiai. Pareigos pačios ateina, jeigu tik įdedi pakankamai pastovaus darbo. Daug būdų, be galo daug būdų yra siekti šių pareigų, ten kur pažvelgsi. Svarbiausia noras ir atsidavimas. Nestebėti laiko, neskaičiuoti konkrečiai kiek laiko sieki tų pareigų. Koks tikslas? Ar tau bus geriau jei sužinosi, kad komandą pasiekei po dviejų mėnesių ar po metų? Skirtumo didelio nėra. Kaip tik po metų visiškai kitaip dirbsi komandoje, sugebėsi daugiau. Po dviejų mėnesių daugiau klausinėsi kitų komandos narių, nebus drąsu priimti sprendimus. Nors drąsos trūkumas pradėjus dirbti komandoje nėra blogai. Tai labai normalu. Šią patirtį apturėjau ir aš. Ką noriu dar pasakyti, kad absoliučiai visi žaidėjai tikrai galit pasiekti šias pareigas. Svarbu išsiskirti iš pilkos masės žmonių ir būti kitokiu, tik tapdamas tokiu jausiesi pranašesnis už kitus. Visiškai kitaip viskas eisis, galbūt net kiek sėkmingiau negu ėjosi iki tol.

kas esu aš. ko aš noriu.
Aš esu aš. Labiausiai kaip asmenybė norėčiau pasižymėti nuoširdumu. Esu be galo, be galo nuoširdus žmogus. Nežinau kada tokiu būti išmokau, bet sakyti viską tiesiai šviesiai man jau tapo kasdienybe. Kam tų saldžių žodžių žmogui, kurio giliai širdyje nemėgsti? Kam apsimetinėti ir toleruoti tai, ko visiškai nemėgsti? Lengviau pasakyti! Jei žmogų domini, jis net negalvojęs padarys išvadas ir jau rytoj darys kitaip. VISADA svarbiausia parodyti savo tikrąjį veidą. Faktas, kad visiems nepatiksi ir neįtiksi, o ar to tau tikrai reikia? Nori būti visų gerbiamas? Kam? Viskas, kuo turėtum pasitikėti ir turėtum būti tik tu. Tikėkit į save. Pasitikėkit savimi. Nedarykit nieko gėdingo, nes nieko ir nėra gėdingo. Būkit drąsus, tik taip išmoksit būti savimi.

 

Ačiū, kas skaitėt. Su meile.
širdis.

Redaguota nario Griffin_Opps
jei skaitai vadinasi tu mielas arba miela, ciuju daugiau mielu cia turim :-)

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Iš ties įtraukiantis skaitinys, kurio metu teko pačiam savo kelią iki šios pozicijos apsvarstyti. Tiek esu matęs komandos narių sureikšminusių pareigas tik dėl to, nes jie atrodo aukštesni už kitus, o iš tiesų esame tokie patys žmonės - paprasti žaidėjai, kurie turi galimybę bent smulkiausiu žingsniu padėti kitiems, kai niekas kitas vilties nesuteikia. Kaip ir sakiau tavo broliui, gaila, jog prieš tai neteko daug su tavimi bendrauti, yra tekę būti vienoje direktorių komandoje net du kartus, bet gaila, jog tų šansų neišnaudojau pilnai, tikiuos, kad dar progų suteiksi pabendrauti nuoširdžiau. Sėkmės, lauksime kito leidinio. 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

labai šaunus blogas. Tikėjausi šiokio tokio tiesos atskleidimo, kaip kas, gavau kitką, tačiau tikrai nenusivyliau. specifinis dalykas ta komanda, susipažįsti su daug žmonių, vadovauji, priimi Tavo nuomone teisingus sprendimus. džiaugiuosi, jog tau patiko, bro.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Atsakysiu vien dėlto, nes esu pilka, laikina asmenybė, o Tu - skrajosi dar karts nuo karto ir žinau, perskaitysi tai, apgalvosi, pagalvosi, prisiminsi ne tik tai, bet ir viską aplamai, visą aplinką visumą paėmus o ir būsi dėkingas, kad Giedrius manau apsilankė, perskaitė ir nenuėjo, o ir atsakė.

Dėl komandos patėkimo - Žinai.. Visiems yra įvairi nuomonė, tikslas, siekis. Čia kaip, tikram gyvenime. Yra tinginiai, yra paprasti žmogeliai, kurie atlieka savo darbą, yra tų, kurie spaudžia būti geresniais įdealais " sau " ir yra tų, kurie.. žino, kad gali žymiai daugiau nei ką turi, mato ir žino, kad viską gali padaryti dar geriau. Nekalbu apie " ego ", manant, kad būsi geresnis už kitą. Nekalbu apie " ego ", kuris iškelia Tave į viršų manant, kad esi geresnis už dabartinį asmenį ir turėtum būti pakeistas.
Kalbant apie " Tavo " pradžios komandą era ar dar ankstesnę - visiems buvo saldus noras ten patekti, suprasti, kaip viskas vyksta, būti pirmam, kuris viską išgirst, matys " behind the scenes ", matys visus apkalbinėjimus, pokalbius, darbus, misijas, idėjas ir t.t. O ir svarbiausia, pats.. būsi nebe " narys ", būsi kažkas daugiau, kuris įdės ir savo darbo į kažkur, kažką kas turėtų atnešti naudos. 
Back then - nesvarbu ką turėsi, visada praktiškai būsi įvertintas, nepaisant visų tų " PM'esų " kai išeidavo vienas, ateidavo kitas, tada ir vėl paimdavo senbuvį ir būdavo tokie.. " uh, ah, oh ".

Tikriausiai sutiksi, jog atėjus į " mano " ( komandos patekimo ) era, praktiškai paskutinę, kai dar " kažkas " būdavo dedama(Lukas/Edgaras // eventas, konkursai, pokalbiai, fondai ir pan.), nebūdavo praktiškai visiškai jokios stiprybės tobulėti, nes viskas būdavo žiūrima pro pirštus. Nežinau, kiek Tu žinai " behind the scenes ", kiek bandžiau daryt, įdėt, rašyt už visus, įkvėpt ne tik komandos narius, bet ir paprastus žaidėjus o ir tuos pačius žaidėjus, kurie bandydavo patekt į IV, bet manydavo, kad " korupcija " ir panašiai. O ir esi vienas tų, Nagli, kurį bandžiau įkvėpt, paliest, ne tik žodžiais, idėjomis, bet ir tomis pačiomis Tavo idėjomis, siekiais, įkvėpimais ir tuo " noru ", ne tik forume, teamspeak'e, komandos chat'e pabūt, bet ir pačiame žaidime turėti siekių.

Sakant, kad.. į komandą einant, nereikėtų " apsiimt, apsikraut, nežiūrėt rimtai o toliau " tarkim " gražiai praleist laiką, tobulėjant savyje ", nežinau. 
Įsivaizduok tarkim mano progresą, pagalvok ir mintyse atsakyk, ar logiškai viskas veikia tokioje sistemoje.
Žaidi 6 metus. Pertraukos, ne pertraukos. Kiekvieną dieną prisijungi, dalyjauvi veiklose, juokauji, bendrauji, pyksties, susitaikai, susirandi naujų draugų, priešų ir viskas taip ratu sukasi. Vieną dieną pagalvoji, kad nori pasiekt tą, gaut aną ( visiems įvairiai ). Aš te norėjau rast įvairių, nuostabių, keistų asmenybių, kurių radau daugybę. Niekada nesiekiau turėti Direktorių, pavaduotoją, nors, kaip vadovas atstočiau viską.
Įvykus liūdnais įvykiais, dingau nenorėdamas matyti žmogaus, kurį vadinau draugu, o tas iškeitė mane, kad turėtų " draugę " su kuria " Giedrius " bendravo - juk tai kažkas tokio, huh?
Atėjo dieną, kai pagalvojau, kad noriu čia kažką padaryti ir suteikti visiems tai, ko ieškojau ir daviau " tam tikromis " asmenybėmis ( dėmesys, draugystė, meilė, vienybė, draugiškas, etc etc etc ).
Gavau komandos " spalvą ", pasiekiau praktiškai visiškos aukštumos ir praktiškai buvau už rangą, kuris nebuvo uždėtas, nes buvome tokioje situacijoje, who.. who gave a sheet, right? Svarbu vykdavo tas, anas per tam tikras šventes, padaryk tą, aną - atlikta, good, we off.
Ir žinai... Man, kaip asmeniui, kuris sukontroliuotų viską, suvaldyt bandytų viską, bet svarbiausia, nematyt korupcijos ir svarbiausia - matyt visus laimingus, mėgautis šitame projekte, turėjau didžiulį norą tiesiog.. atiduot tai, ką kaupiau tyloje. Tyloje padariau tikriausiai didžiausius darbus, apie kuriuos daugelis nežino. And let me mark it - per kelis mėnesius.
Man, kuris būdamas drovus, nekalbus, bet širdyje - visiška beprotybė, kvaila, keista asmenybė - atėjau į komandą, nes norėjau kažką atiduoti ir suteikti visiems. Net jeigu ir nuo tokio, kaip Tavęs slėpiau " behind the scenes " stuff, just because - tie patys komandos nariai manęs ten nenorėjo, stūmė už akių, bet kai tekdavo susivienyt arba atėjo " paaukštinimai ", turėjau ir aš balsą, bet net ir tie, kurie varė už akių, duodavau šansą, atidaviau stiprų balsą ir suteikdavom su Luku tas pareigas, kodėl? Nes nesu sušikta asmenybė, kuri dėl panelės kovos, pykčių su tuo komandos nariu, sukeršytų viską ir sakyčiau - ne, tegul pasinervina, tegul negauna, nevertas.
Perteikiau čia savo tikrąjį . Bandydamas vienytį kiekvieną iš Jūsų, tą patį Tave, Julių, kad eitų į prieky, kažką parašytų, atvertų ir išlietų ant balto lapo. Yra žmogus, asmenybė, persona, kuri nuoširdžiai laukia, myli ir gerbia tai ką rašai, mąstai, darai. Ir net būdamas atstūmtas, perskaitytas gaviklis, vis tiek atiduodu pagarbą, kad suteikė laiko man vis dėlto kažkiek ir atidavė smagių valandų, akimirkų, dėl kurių privertė šitą asmenybę nusišypsot, kuri.. visada pagalvodavo apie kitus.
Tad.. atsakyk man, Nojau - ar žmogui, kuris yra toks nurautas viduje ir taip myli kiekvieną, turėtų nereikšti savo jausmų ir bandyti mėgautis šiuo žaidimu turint pareigas?

Once you become a staff member, you never come back to a regular player - žaidžiant paprastai, nes esi pasiekęs praktiškai viską,lyg būtų paskutinis etapas. Ar ne taip?
Galėtum pasakyti ir apie mane tą patį, bet.. aš dar tik buvau pradėjęs, bet gaila, kad turėjau atstovauti visus, daugelis norėjo mane praspirti, ir.. išsaugojęs šimtus, šimtai negalėjo išgelbėti to vieno. ( Vis gi, mano/mūsų pasirinkimas at the end ).
Neiškeliant savęs, nežinau ką norėjau tiksliai čia išsakyt, tikriausiai, kad.. tam tikri žmonės, negali tiesiog savanoriaut, turi kažką viduje, kas.. lyg.. pamatytum visumą, įsimylėtum ir.. norėtum jiems viso ko geriausio, sieki jų tikėjimo, loyalumo, meilės, šilumos, drąsos, kad patys jaustūsi neatstumti, mylimi, suprasti, išgirsti..

O ir liečiant pačias " asmenybes ", kai.. iš būnant nieko, ir pasieki tą spalvą, iškart esi mėgamas, nes žino, kad turės lysti į šikną, kad ištrauktų savąją(situacijos - įvairybė, nupiešk jas pats). Kaip kartais pasisuka erdvė, kaip ir tikram gyvenime.. Kaip ratas apsisuka.. Kai kartais visiškai nekenčia būdami prie " savų ", o kai susitinka tos vienišos akys ir to " viercho " akys.. kaip viskas iškart pasikeičia ir supranti, kad.. kaip kartais lengva nupiešt gyvenimą, asmenybes, jų siekius ir požiūrį į Tave, kaip tiesiog.. vaikščiojančią asmenybę, tarp draugų, tarp šeimos narių ir... tarp tiesiog, būnant savęs. ^^

---

Dėl pasisakymo, kad norėtum daug ką čia sugrąžinti, ir.. daug ką nusiųsti Edgariui, tuomet turėtum tuos lapus surinkti ir mesti tiesiai į mane, nes vis gi.. Buvau ta " viltis ", kuri turėjo iš mirštančio vakarėlio, iš ramaus kavos pokalbio, padaryti didžiulį vakrėlį ir sudreminti ir kaimynų kiemus, kurie ir patys norėtų prisijungti.
Žinai, norėčiau ir aš daug ką čia sugražinti, prisiminus visiškai viską o dar labiausiai pykina tas, kad turėjau praktiškai progą tą padaryti, galėjau palaukti tik.. savaitę, dvi, kad ir mėnesį, bet būčiau sulipdęs virstančią tvorą, bet.. matyti visus tuos " dviveidžius ", kuriais pasitiki ir.. būni atstūmtas. Pasitikėti dar artimesniais, atsiverti apie savo gyvenimą ir.. matyti, kaip jie atima iš Tavęs tą.. " grobį ", atima... Tavo laimę, džiaugsmą, žmogų, kurį myli ir... netenki jo visam laikui o ir galiausiai kaltina Tave, Tu atsiveri bloge ir jis atsiveria parašęs taip pat, sakydamas, kad gailisi ir nori susitikti, bet pamatęs mane su jos " pažįstama ", negali net labas pasakyti, bet tik paklausti, ar čia iš tiesų tas tikrasis Giedrius, kuris kadaise tokias litanijas paišydavo, kurias paišau ir dabar, šį vakarą, naktį, ne tik dėl savęs, Tavo blogo ir visko, ką dar myliu, nekenčiu mylėdamas ir norėdamas atverti, bet neatveriu o laikau savyje.
Gailiuosi, kad palūžau, gailiuosi, kad nusivyliau visata, žmonėmis, " pažįstamais, draugais " ir.. sutripė mano tvorą iki to lygio, kai jaučiausi vienišas ir.. maniau, kad be manęs, sulipdysit kažką gražaus, bet palikus man, išėjo ir tas.. kuris praktiškai atstovavo mano pareigas, darbą, kad ir kaip jį gerbiau, gerbiu ir vertinu, kad suteikė man šansą. Išėjo ir tas, tikriausiai, į kurio kiemą norėtum ateiti, nes tiesiog neturi laiko knistis čia. 
Galėčiau sudėlioti Tau puzlę, kuri padarytų didelį aiškumą, visiems.
Duosiu tik tiek - visada sakiau, kad Evaldas grįš, atlikti Edgaro darbus, bet neatlikti projekto darbus. Tam buvo Lukas ir jo pakaitalas, kuris turėjo greitu metu pasirodyti, tuomet Edgarui būtų mažiau darbo projekte, daugiau laiko kituose ir jo tikrose veiklose. Išėjus abiems - liko mėšlo krūva, į kurią rimtai nežiūrės ir duos bet kam, kad tiesiog būtų kam kažką dėlioti ir visiškai nesugriūti.
Todėl liūdna ir skaudu, matyti tiek asmenų, vis dar kenčiansių ir matančių, kad niekas nevyksta, bet vis tiek su viltim, kad vieną dieną iš nuvytusios gelės - vis gi išsivystys nuostabiausia, gražiausia gelė.
Galiu tik atsiprašyti, jeigu nuvyliau Tave ir dauguma kitų. Bet kartais, net ir nuoširdžiausi, tikriausi, bandant pamilti kitus, atiduodami viską kitiems... netenki pats visko ir turi duot laiko sau, kad atgautum pasitikėjimą, tikėjimą ir meilę į visumą, grožį, kurį turim aplink.
O ir matyt žmones, kuriuos mylėjai, bandei pastumėti į geresnį gyvenimą, net ir pačiame projekte suteikti šansų, motyvacijos, kad su noru viską pasieksi - matyti dabar postuose, ir ignoruoti tą tikrąjį, nenorint susitikti, susikeisti numeriais ir pakalbėti apie visumą, kai rodos.. gyvenimas toks trumpas ir iškeiti mane į,.. kažkokią laikiną spalvą, o ne į žmogų, kuris Tavimi tikėjo ir atidavė laiko. Galbūt kaltas aš, ne jis/jie. ( :

Daug tamsių spalvų, bet galiausiai.. yra dar daugiau šviesių, į kurias reikia atsispindėt, tad tikiuosi, Nagli, kad į jas remsiesi Tu. Esi nuoširdi, miela, graži asmenybė, kuri priėmė šį nurautą vaikį, kuris galėdavo per 10 minučių prirašyti tūkstančius litanijų, patarimų, nuoširdumo, drovumo ir dar tūkstantį, kurį ištryniau, kaip ir kurio ką tik neištryniau šito, bet... Žinai ką, senai be kalbėjom, senai be ką girdėjai iš manęs, nežinau kiek mylėjai, kiek nekentei, bet.. Nepaisant mūsų būsenos, manau būsi dėkingas už mano atsivėrimą ir atsakymą, kaip aš esu dėkingas už Tavąjį, kad kažkas.. iš tiesų pasivaideno, atsivėrė ir.. padarė šį vaikį laimingą, kuris visada norėjo, kad Jūs, atsivertumėt, išlietumėt savo demonus, neapykantą, liūdesį, depresiją, džiaugsmą, laimę ir pasidalintumėt net ir smulkias detales su kitais, nes bus tų - kurie supras. 
Tad, pasivaidenu ir aš, sakydamas, kad suprantu Tave, bandžiau suprast, bandžiau pamilt, parodyt Tavo šviesas puses, padėti kiek įmanoma ir būti mažos gyvenimo dalies, ne kaip " Tedis'Ted ", bet, kaip Giedrius, kuris rašė ne vien apie projektą, bet ir tikrą gyvenimą, problemas, išeitis, džiaugsmą ir šypseną, atvirumą ir nuoširdumą.
Nesidrovėk lietis, nesidrovėk atsivert ir nesidrovėk mąstydamas, kad tai bus per daug. Įšdrįsk viskam, esi žmogus, ne robotas.
Kaip tik šią naktį įžengiau ir tą programą, pamačiau Tavo žinutę - atsakysiu ją čia. Tikriausiai viskas vietoje ir laiku ir eilinį kartą.. Atsibeldžiu tada, kai kažkas pakviečia arba kažkam reikia to tokio... " Pykšt pokšt, ir vėl jis su savo litankėm, išjungiu pc nes arba bus tikra arba..  bus kosmosas ".
Dėkingas už viską, Naglį. Ačiū, kad išdrįsai, ačiū, kad buvai, esi ir vis dar pasivaideni kažkam, galbūt bus į naudą, tarkim, kaip man, kuris nenori pasidalink kažko su Jumis, bet dabar, dalinuose praktiškai iš viso " blogo ", padariau tekstą Tavąjam.

O čia, mano " mini " darbas, parašytas ką tik per kelias minutes. Turės prasmės ar ne, nesvarbu, tikriausiai tik man tai suprasti šiuo momentu, bet.. Yeah ;
--
Kupinas liūdesio, kupinas nevilties.
Netekti visų, kuriuos kadaise taip pamilau.
Įsimylėt ir galiausiai netekt
Internetinė erdvė ar tikroji realybė.
Dėmesys ir netikroji meilė
Viltis ir netektis
Vis dar tikiu, kad prisiminsi mus
Laikus, momentus..
Ieškai ar ne,
Aš vis dar esu.
Nepaleisk minčių ir patikėk
Nes aš vis dar tikiu
Nepaisant visų tų liūdnų dienų.

-
Laikykis, malonu Tave čia sutikti ir tikriausiai tuos, kurie " permes " akį. ^^
Nepalaikyk visko, kaip pykčio, agresijos, pasikėlimo, nesupratimo ar šiaip.. per daug manant, kad buvau belekas. Pasakiau galbūt tik 5%, ir patikėk, jausmai ima viršų, prisiminant viską, visus, smulkmenas ir didžias bangas. Tikras meiles ir.. tikrus draugus, kurie virto dviveidžiai. And that's only the start what I had to go through, and still.. Look at me now, writing to you, while I'm still here. Nepaisant rūpi Tau ar ne, atidaviau savo laiką, nes vis gi jaučiuosi net ir Tau skolingas, nesvarbu už ką, bet atiduoti savo žodį, man, didelė garbė ir noras, pasisakyti ir parodyti, kad man rūpi.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius
On 2019-10-24 at 13:04, Griffin_Opps rašė:

patekimas į komandą. šiaip, nuoširdžiai, tai kelias iki jos teikė daugiau laimės negu patekimas į ją, tikiuosi tai pajausit visi, ne aš vienas toks keistas

Visiškai sutinku su tavimi, be jokių abejonių. Tikriausiai didžiausia euforija aplanko tada, kai gauni kvietimą pirmą kartą prisidėti prie LMG komandos ir kai būna uždedamos pareigos. O tokio žmogaus kaip Artūras daugiau ir neteko sutikti šiame projekte.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius
prieš 13 valandas(-ų), Tedis_Ted rašė:

O čia, mano " mini " darbas, parašytas ką tik per kelias minutes. Turės prasmės ar ne, nesvarbu, tikriausiai tik man tai suprasti šiuo momentu, bet.. Yeah ;
--
Kupinas liūdesio, kupinas nevilties.
Netekti visų, kuriuos kadaise taip pamilau.
Įsimylėt ir galiausiai netekt
Internetinė erdvė ar tikroji realybė.
Dėmesys ir netikroji meilė
Viltis ir netektis
Vis dar tikiu, kad prisiminsi mus
Laikus, momentus..
Ieškai ar ne,
Aš vis dar esu.
Nepaleisk minčių ir patikėk
Nes aš vis dar tikiu
Nepaisant visų tų liūdnų dienų.

Giedriau...

Taikliai. Į viską. Be žodžių. Tavo žodžiai taip taikliai į mano krūtinę, kaip vanduo. Be galo dėkingas už visą tą atsidavimą projektui, kol dar buvai jos nariu. Viską aš puikiai žinau. Dėkoju ir už pasitikėjimą ir rekomendaciją į mano svajonę, kad ir menką, bet visgi, visi dalykai teikia džiaugsmo ir laimės. Tu man tikrai, kad padėjai. Šiaip, turėt tokius žmones, kurie rašo kažką panašaus, ką rašai tu - yra daugiau nei nesveika. Labai ačiū tau už šį komentarą. Tikėjausi. Tikrai, negalvojau, kad pabėgsi iš čia, vos atėjęs. Žinojau, kad pakomentuosi, bet, kad kažką panašaus? Ne. Žinoma, tu nuolat kažką parašai, bet sulaukti tokio komentaro nesitikėjau. Girdėjau planų ten kažkokių turi. Bendraukim per ten, kur ir apsilankom ne taip ir dažnai, bet visgi aš noriu tave pažinti dar labiau. Jaučiu, kad gali padėti ne tik žaidimo klausimais. Ačiū, kad esi! 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Džiaugiuosi turėjęs garbės pasiūlyti prisijungti prie projekto komandos. Ačiū, kad netenka gailėtis. Apmaudu, kad neturėjau progos iš tiesų būti komandoje kartu. Tačiau tikrai didžiuojuosi Tavimi! (isimylejas) Smagu, kad retsykiais prisimenam vienas kitą.

giphy.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Smagu buvo paskaityti, net kažkoks liūdėsiukas aplankė mane, patiko tavo dėstomos mintis. Daugelis sakot, kad tokio kaip Artūro nesutikot ir panašiai, bet bent jau man @Tedis_Ted buvo tikrai geras ir nuoširdus žmogutis, kuris visada mane paskatindavo ir duodavo suprast, kad tiki manimi (nežinau ar tikrai tikėjo ar čia tik buvo man spyris įrodyt sau ir kitiems, kad esu ne iš kelmo spirtas).

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Ačiū. Žinai už ką? Už tai, jog perskaičius trumputį, labai mįslingą blogą, leidai prisiminti senesnius laikus, kuomet dar ir tu nebuvai komandoje (man jau senas laikas). Bet, skaitant blogą, vos ne visą laiką likau ant klaustuko, nes, mano galva, buvo daug minčių peršokimų, kaip ir bandžiau pagauti mintį kodėl taip yra, bet visgi, nelabai pavyko. O gal man smegenys susisuko ir skaičiau ne iš to kampo. Bet, vistiek ačiū jog leidai prisiminti kas buvo prieš metus, du. 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius
On 10/29/2019 at 20:37, Max_Tosha rašė:

Džiaugiuosi turėjęs garbės pasiūlyti prisijungti prie projekto komandos. Ačiū, kad netenka gailėtis. Apmaudu, kad neturėjau progos iš tiesų būti komandoje kartu. Tačiau tikrai didžiuojuosi Tavimi! (isimylejas) Smagu, kad retsykiais prisimenam vienas kitą.

giphy.gif

O aš, džiaugiuosi turėjęs garbės prisidėti prie projekto komandos! Man taip pat smagu, kad prisimenam vienas kitą ;)

prieš 15 valandas(-ų), Rytis_Carbon rašė:

Ačiū. Žinai už ką? Už tai, jog perskaičius trumputį, labai mįslingą blogą, leidai prisiminti senesnius laikus, kuomet dar ir tu nebuvai komandoje (man jau senas laikas). Bet, skaitant blogą, vos ne visą laiką likau ant klaustuko, nes, mano galva, buvo daug minčių peršokimų, kaip ir bandžiau pagauti mintį kodėl taip yra, bet visgi, nelabai pavyko. O gal man smegenys susisuko ir skaičiau ne iš to kampo. Bet, vistiek ačiū jog leidai prisiminti kas buvo prieš metus, du. 

vis tiek*

Nenorėjau Jūsų visų brangaus laiko labai gaišti, todėl šiek tiek skubėdamas visgi galėjo būti, kad mintys šokinėjo. Tikiuosi, esmę atradai.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis per kitus puslapius

Registruokitės arba prisijunkite norėdami atsakyti

Jūs turite būti narys norėdamas palikti atsakymą

Registruotis

Užsiregistruokite mūsų tinklapyje. Tai paprasta!

Registruotis

Prisijungti

Jau esate užsiregistravęs? Prisijunkite čia

Prisijungti dabar


  • Aktyvių narių   0 nariai

    No registered users viewing this page.

×